Auga kartu su kitais tropinių kraštų lapuočiais medžiais, krūmais, pušimis, aukštumose prie upių ar ežerų pakrančių. Taip pat auga pelkėtose vietose ar prie kitų vandens šaltinių, o kadangi jam reikia daug drėgmės, tad geriau auga drėgnam dirvožemyje. Aptinkamas 250–2500 m altitudėse nuo jūros paviršiaus, o Meksikoje dažniausiai 1600–2300 m aukštyje. Gvatemalinis taksodis atsparus sausroms. Greitai auga esant pakankamai drėgmei ištisus metus ar bent vasaros sezonu.
Matmenys
Tai dažnai masyvus su storu kamienumedis. Kartu su Tikraisiais baobabais yra laikomas storiausią kamieną turintis medis. Paprastai užauga 20-30, bet pasitaiko 40 ir kur kas rečiau net iki 50 m aukščio medžių, kamieno skersmuo įprastai 1–3 m, nors dažnai pasitaiko kur kas storesnių, ypač augančių Meksikos aukštikalnių vietovėse. Vieno su storiausiu pasaulyje kamienu medžio žinomo kaip „Arbol del Tule“kamienoskersmuo oficialiai skelbiamas 11,62 m (kadangi kamienas labai nelygus tad „priauga“ didesnės apimties), nors aktualus kamieno skersmuo – 9,38 m, 36,2 m aukštis (2005 metais matuotas su lazeriu), tūris 816 m³ ir manoma sveria apie 636 tonas.
Amžius
„Arbol del Tule“ medžio amžius tiksliai nėra nustatytas, bet manoma jam apie 1200-3000 metų, nors matyt tiksliausias jo amžius 1433–1600 metų. Anot vietinių gyventojų sapotekų legendos – jis sodintas prieš 1400 metų.
Augimo vieta – Santa María del Tule miesto centras, Oachakos valstijoje (Meksika).
Apibūdinimas
Visžaliaimedžiai, nors žiemą ir pavasarį jų lapeliai tampa raudoni, kada formuojasi naujų lapų pumpurai. Stambių medžių kamienas kartais primena it augtų keletas suaugusių medžių. Medžio žievė su negiliais įtrukimais raudonai rudo atspalvio. Lapai pailgi, siauri, kiek primena spygliukus ir išaugę spirališkai ant kotelio iš abiejų pusiu (primena plunksnos formą) ir yra 1-2 cm ilgio ir 1-2 mm pločio. Kankorėžiai 1,5-2,5 cm ilgio ir 1-2 cm pločio. Apdulkinamas vėjo. Gausios sėklos išnešiojamos vėjo pasklinda toli, o patekę į drėgną, šlapią dirvožemį greitai sudygsta ir per pirmus metus daigai paauga iki vieno metro aukščio.
Nuo senų laikų auginamas kaip dekoratyvinis medis. Šis medis yra šventas vietinėm meksikos indėnų gentims ir apipintas mitais bei legendomis. Meksikoje gydyti nuo įvairių ligų vaistiniam nuovirui naudojama medžio žievė, lapai ir sakai. Actekai medžio sakais gydytavo opą, podargą, kitas odosligas, sužeidimus ar malšinti dantų skausmui. Iš sakų išgauta derva buvo kaip vaistas nuo bronchito. Medžio lapai veikia atpalaiduojančiai, taip pat juos naudodavo niežuliui sumažinti. 1921 metais švenčiant Meksikos nepriklausomybės šymtmetį, Gvatemalinis taksodis kaip pasižymintis gigantiškais matmenimis, didingumu, ilgaamžiškumu, nuo buvo pasirinktas Meksikos nacionaliniu medžiu. Subtropikai|Subtropikų]] klimato juostose apsodinami pelkynai. Gvatemalinio taksodžio mediena prastos kokybės – silpna ir minkšta, tad mažai tinkama statyboje. Medieną naudoja kaip kurui ir dalyje Meksikos per religines ceremonijas medžio lapija puošiami bažnyčių altoriai. Nors visi šie medienos ar jo lapų panaudojimai nekenkia kaip grėsmė medžiui išnykti.
Rūšies pavadinimas
Ispaniškai vadinamas „Ciprés Moctezuma“, angliškai – „Montezuma Cypress“. Meksikoje naudojamas „Ahuehuete“ pavadinimas kilo nuo nahuatlių žodžio („āhuēhuētl“) reiškiančio medį, kas išvertus reikštų stovintis būgnasvandenyje arba senas vyras vandenyje. Taip pat žinomas ir „Sabino“ pavadinimu, nors šiuo pavadinimu dažnai vadinama net keletas medžių rūšių, įskaitant ir artimą Gvatemaliniui taksodžiui dvieilį taksodį.
