9°37′ p. pl. 160°11′ r. ilg. / 9.617°š. pl. 160.183°r. ilg. / 9.617; 160.183

Gvadalkanalis (angl. Guadalcanal, Isatabu) – sala Ramiajame vandenyne, Saliamono salyno pietryčiuose, didžiausia Saliamono Salų valstybėje.

Sala vulkaninės kilmės, užima 5302 km² teritoriją. Paviršius kalnuotas, iškylantis iki 2449 m (Popomanaseu k.). Teritoriją dengia tropinės džiunglės. Yra aukso telkinių^[1]. Gvadalkanalyje gyvena endeminės kuskusų (Phalanger) rūšys, įvairios papūgų rūšys, gausu briaunagalvių krokodilų.

1999 m. saloje gyveno 109 382 gyventojai (apie penktadalis šalies gyventojų). Dauguma gyventojų yra melaneziečiai, yra polineziečių, mikroneziečių, europiečių, kinų. Pagrindinis miestas – šalies sostinė Honiara. Sala sudaro Gvadalkanalio provinciją.

1568 m. salą pasiekė ispanų ekspedicija, vadovaujama Alvaro de Mendanjos. Ispanai salą pavadino pagal Gvadalkanalio kaimą Ispanijoje (Sevilijos provincija), kurio pavadinimas savo ruožtu kilo iš arabų Wādî al-Khānāt – 'gardų slėnis'. XVIII–XIX a. pradėta salos kolonizacija. Antrojo pasaulinio karo metais saloje vyko labai nuožmus Gvadalkanalio mūšis tarp Sąjungininkų ir Japonijos. Tropinės gamtos sąlygos sudarė nepakeliamas mūšio sąlygas.