Gajus Foksas (angl.Guy Fawkes, taip pat žinomas kaip Guido Fawkes; 1570 m. balandžio 13 d. – 1606 m. sausio 31 d.) – priklausė provincinei Anglijos katalikų bažnyčiai, kuri planavo ir 1605 metais nesėkmingai bandė įvykdyti vadinamąjį „Parako sąmokslą”.
Foksas gimė ir užaugo Jorke. Po tėvo mirties, kai Foksui buvo aštuoneri, jo motina ištekėjo už nonkonformistų kataliko. Foksas vėliau atsivertė į katalikybę ir išvyko į žemyninę Europą, kur jis dalyvavo Aštuonerių metų kare ir kovojo Ispanijos katalikų pusėje prieš danų protestantų reformatorius. Po karo jis vyko į Ispaniją, kur ieškojo paramos katalikų maištui Anglijoje surengti, bet jo pastangos rasti pasekėjų buvo nevaisingos. Jis vėliau susipažino su Tomu Vintoru, su kuriuo grįžo atgal į Angliją.
Vintoras supažindino Foksą su Robertu Katesbiu, kuris planavo nužudyti Anglijos karalių Džeimsą I ir į Anglijos sostą pasodinti katalikų monarchą. Sąmokslininkai išsinuomavo požeminę kriptą, esančią po Lordų Rūmais, o Foksas buvo atsakingas už parako, kuris ten buvo sukrautas, saugojimą. Gavus anoniminį laišką, buvo apieškoti Vestminsterio rūmai (parlamento rūmai), tada ir buvo aptiktas sprogmenis saugantis Foksas. Keletą dienų jis buvo tardomas ir kankinamas, kol galiausiai palūžo. Prieš pat savo egzekuciją sausio 31 dieną, Gajus Foksas nušoko nuo ešafoto ir susilaužė kaklą, taip išvengdamas jo laukusios ketvirčiavimo agonijos.
Gajaus Fokso vardas tapo Parako sąmokslo, kurio metinės Anglijoje minimos nuo 1605 metų lapkričio 5 dienos. Tądien jo atvaizdo iškamša deginama ant laužo, po to seka fejerverkų šou.
