Guminė kulka – guminės ar guma dengtos kulkos, kuriomis šaudoma iš šaulių ginklų. Guminės kulkos laikomos nemirtinomis, jei nėra šaudoma iš arti ir nepataiko į jautrias kūno vietas, tačiau vis tiek gali sukelti rimtų sužalojimų – žmogus gali apakti, likti neįgalus ar net mirti.[1][2]
XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje nemirtinos kulkos pirmą kartą buvo panaudotos riaušėms malšinti Honkonge. Ten buvo naudojamos 25 mm kalibro medinės (iš tikmedžio) kulkos. Panašias kulkas vėliau plačiai naudojo Šiaurės Airijoje. Jas D. Britanijoje vadina baton round 'kuokinis šovinys'.
Pirmas žmogus, nukautas medine kulka, buvo 11-os metų berniukas Fransis Rauntrys (Francis Rowntree), kuriam 1972 m. balandžio mėn. Belfaste iš arti iššauta kulka pataikė į galvą. Gana greitai medines kulkas pakeitė vadinamosios guminės kulkos.
Pirmosios britų guminės kulkos buvo 150 mm ilgio ir 38 mm skersmens, apie 145 g masės, jos buvo padarytos iš metalinės šerdies, aptrauktos guma. Jas iššaudavo iš patobulinto ir pailginto signalinio Verio pistoleto (angl.Very pistol) L67. Naujuosius šovinius britų armija pirmąkart panaudojo 1970 m. rugpjūtį Belfaste.[6][7]
Iki 1975 m. buvo iššauta ~56 000 šovinių su tokimis kulkomis. Tokių šaudmenų vartojimo instrukcijoje buvo parašyta, kad šioms kulkomis reikia šaudyti į žemę prie demonstrantų kojų, kad į žmones pataikytų rikošetuojančios guminės kulkos. Tiesiai iš arti iššautos guminės kulkos gali sunkiai sužaloti. Nuo tokių kulkų išsyk ar nuo sužalojimų iki 1975 m. žuvo 17 žmonių.