Gudžaratų raštas (gudž. ગુજરાતી લિપિ = Gujǎrātī Lipi) – rašto sistema, priklausanti brahminių raštų šeimai. Ja užrašoma gudžaratų kalba, vartojama daugiausia Indijos Gudžarato valstijoje. Taip pat juo Gudžarate neretai užrašomas sanskritas, kuči kalba, Avesta (parsų bendruomenės).
Gudžaratų raštas labai panašus į devanagari, tačiau neturi viršutinio žodį jungiančio brūkšnio („dandos“), dalis ženklų kiek pakitę. Susidarė XVI a. pab., o dabartinė atmaina susiklostė XIX a.
Raštas
Priebalsiai
| ક |
ખ |
ગ |
ઘ |
ઙ
|
| ka /kə/ |
kha /kʰə/ |
ga /gə/ |
gha /gʱə/ |
ṅa /ŋə/
|
| ચ |
છ |
જ |
ઝ |
ઞ
|
| ca /ʧə/ |
cha /ʧʰə/ |
ja /ʤə/ |
jha /ʤʱə/ |
ña /ɲə/
|
| ટ |
ઠ |
ડ |
ઢ |
ણ
|
| ṭa /ʈə/ |
ṭha /ʈʰə/ |
ḍa /ɖə/ |
ḍha /ɖʱə/ |
ṇa /ɳə/
|
| ત |
થ |
દ |
ધ |
ન
|
| ta /t̪ə/ |
tha /t̪ʰə/ |
da /d̪ə/ |
dha /d̪ʱə/ |
na /nə/
|
| પ |
ફ |
બ |
ભ |
મ
|
| pa /pə/ |
pha /pʰə/ |
ba /bə/ |
bha /bʱə/ |
ma /mə/
|
| ય |
ર |
લ |
વ
|
| ya /jə/ |
ra /ɾə/ |
la /lə/ |
va /ʋə/
|
| શ |
ષ |
સ
|
| śa /ʃə/ |
ṣa /ʃə/ |
sa /sə/
|
| હ |
ળ |
ક્ષ |
જ્ઞ
|
| ha /hə/ |
ḷa /ɭə/ |
kṣa /kʃə/ |
jña /ɡɲə/
|
Balsiai
Balsių ženklai paprastai pasitaiko tik žodžio pradžioje, kitur kaip diakritikai jungiami prie priebalsio.
| અ |
a /ə/ |
ક |
ka
|
| આ |
ā /a/ |
કા |
kā
|
| ઇ |
i /i/ |
કિ |
ki
|
| ઈ |
ī /i/ |
કી |
kī
|
| ઉ |
u /u/ |
કુ |
ku
|
| ઊ |
ū /u/ |
કૂ |
kū
|
| ઋ |
ṛ /ɾu/ arba /ru/ |
કૃ |
kṛ
|
| એ |
e /e/ arba /ɛ/ |
કે |
ke
|
| ઐ |
ai /əj/ |
કૈ |
kai
|
| ઓ |
o /o/ arba /ɔ/ |
કો |
ko
|
| ઔ |
au /əʋ/ |
કૌ |
kau
|
Kiti ženklai
| ્ |
|
ક્ |
k
|
| ં |
aṃ /əŋ/ |
કં |
kaṃ
|
| ઃ |
ah /əh/ |
કઃ |
kah
|
- ્ (virama) – panaikina pridėtą balsį a;
- ં (anusvara) – žymi praleistą nosinį priebalsį;
- ઃ (visarga) – žymi iškvėpimo garsą (paprastai sanskrito kilmės žodžiuose).
