Gudžiūnų valsčius

55°31′š. pl. 23°46′r. ilg. / 55.51°š. pl. 23.77°r. ilg. / 55.51; 23.77

Gudžiūnų valsčius
Laikotarpis: 1919 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Gudžiūnai
Lietuva Lietuva
Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kėdainių apskritis (1944–1950)

Gudžiūnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Gudžiūnai.

Istorija

Įkurtas po I pasaulinio karo Kėdainių apskrityje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (5 apylinkės) ir Šeduvos rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[2] 135 4782 1015 28 gyvenvietės
1932 m. 125 5068 8 seniūnijos [3]
1949-01-01
(išsamiau)		 137 8 apylinkės [4]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Antušava - Antušavos apylinkė
Devynduoniai Devinduonių seniūnija Devynduonių apylinkė
Gražiškiai Grąžiškių seniūnija Gražiškių apylinkė
Gudžiūnai Gudžiūnų seniūnija Gudžiūnų apylinkė
Jokūbaičiai Jakubaičių seniūnija -
Margininkai Marigininkų seniūnija Margininkų apylinkė
Marimpolis Marimpolės seniūnija Marimpolio apylinkė
Pilioniai Pilionių seniūnija Pilionių apylinkė
Pociūnėliai Pocunėlių seniūnija Pociūnėlių apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 8 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1913 Devynduoniai Jurgis Lebedys, istorikas 1970
1928 Pilioniai Edmundas Pranas Bagdonas, gydytojas chirurgas
1931 Skomaičiai Vladas Auga, aktorius 1984
1944 Skomaičiai Vytautas Damaševičius, operatorius, režisierius 2021

Šaltiniai

  1. ↑ Gudžiūnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 839 psl.
  2. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  4. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
  5. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 585 psl.
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 591 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 46