Grynasis matas – tai finalinė šachmatų partijos, uždavinio, ar etiudo padėtis, kai karalius ne tik matuojamas, bet ir visi šalia jo, esantys tušti laukeliai, atakuojami tik vieną kartą. Be to, laukelius šalia karaliaus, blokuojančios figūros, kurios trukdo matuoti jų karalių, gali būti surištos. Kitais atvejais jos neturi būti atakuojamos.[1][2]
1-a pozicija. Pozicijai būdinga tai, kad laisvus laukelius šalia juodųjų karaliaus baltieji kontroliuoja tik po kartą. Juodųjų figūros, blokuojančios laukelius šalia savo karaliaus, baltųjų figūrų nėra puolamos. Visi reikalavimai išlaikyti - todėl juodųjų karaliui yra paskelbtas grynasis matas.
2-a pozicija. Skirtingai nuo pirmos pozicijos laisvą f8 laukelį, esntį šalia juodųjų karaliaus, atakuoja dvi baltųjų figūros: žirgas ir rikis, todėl paskelbtasis matas negali būti grynuoju.
3-ia pozicija. Baltųjų rikis, laukelyje b4, atakuoja juodųjų pėstininką, esantį šalia karaliaus laukelyje g7, o to pagal grynojo mato apibrėžimą daryti nevalia, todėl paskelbtas yra tik paprastasis matas.
4-a pozicija. Žirgas f7 yra rikio puolamas, bet žirgą surišti reikėjo, kad šis netrukdytų juodojo karaliaus matui. Grynajam matui toks surišimas yra leidžiamas - tad matas yra grynasis.
Paplitimas
Grynieji matai sutinkami šachmatų partijose bei šachmatų uždaviniuose.
Kadangi reikalavimų dėl taupumo nėra, grynasis matas dažniau už taisyklingąjį pasitaiko praktinėse partijose.
Pateiktoje tuometinio pasaulio šachmatų čempiono Aleksandro Aliochino ir pasaulio eksčempiono Emanuelio Laskerio turnyrinės partijos viduryje, kai viename iš variantų juodųjų karaliui iškilo neatremiama grynojo mato grėsmė, pasaulio eksčempionas E. Laskeris pasidavė.
Kitoje, iš turnyrinės partijos pateiktoje pozicijoje, baltieji pasiekia pergalę, skelbdami grynąjį matą juodiesiems.
Šachmatų kompozitorių Levo Lošinskio ( Lev Ilich Loshinsky ; 1913 – 1976)[3]
ir Rafaelio Kofmano ( Rafael Moiseevich Kofman; 1909 – 1988) [4] trijų ėjimų uždavinys
sprendžiamas ėjimu 1.Vd7!, kuris sukelia grėsmę: 2. Rxb5++ Kb3 3. Rc4#. Šiame variante visi matinės zonos laukeliai atakuojami po vieną kartą, o matinis laukelis – du kartus, bet tai leidžiama.
Jei juodieji ginasi ėjimu - 1….Rb4, seka: 2. Ba7+ Ra5 3. Re6#
Nors šalia juodųjų karaliaus laukeliai a5 ir b5 su juodųjų figūromis yra baltųjų atakuojami, tačiau matas yra grynasis, kadangi atakuotų juodųjų figūrų surišimai trukdo joms ginti nuo mato juodųjų karalių.
Trečias uždavinio variantas 1…Rxh4 2. Bxb5 ∞ 3. R b3#. Mato skelbime dalyvauja visos, išskyrus karalių baltųjų figūros, o laukeliai šalia karaliaus yra atakuojami po vieną kartą, tad matas yra ir taupusis ir grynasis.[2]
|
|
|
F. Ekstromas - Bergmanas Švedija 1949
|
|
| Variantas iš partijos
1. Žxg6+ fxg 2. Vg8!! Kxg8 3. Že7++ Kf8 4. Žxg6#[6]
|
|
|
|
R. Kofmanas ir L. Lošinskis Uzbekijos SK konk. 1947
|
Šaltiniai
Nuorodos
Grynasis matas
