Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

54°51′2.15″ š. pl. 23°10′17.23″ r. ilg. / 54.8505972°š. pl. 23.1714528°r. ilg. / 54.8505972; 23.1714528

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Šakių
Savivaldybė Šakių rajonas
Gyvenvietė Griškabūdis
Adresas Alyvų g. 2a
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1796 m.
Stilius klasicizmas
Pagrindinis įėjimas

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Griškabūdžio miestelyje, 14 km į pietryčius nuo Šakių, prie kelio  137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas .

Varpinė

Istorija

Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę (buvusiame miško plote, kuriame iškirsta mediena bažnyčiai, įsikūrė kaimas Bažnytgiris). Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius.

1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė). 1819 m. veikė parapinė mokykla. 1877–1880 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Marma). Jis 1909 m. įsteigė biblioteką – skaityklą ir arbatinę. 1911 m. bažnyčia remontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus.

Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881–1961 m.), poeto Prano Vaičaičio brolis) 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901–1983; (Griškabūdyje 1945–1951 m.) ištremtas 20 m. į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas suremontavo bažnyčią.

Architektūra

Bažnyčia – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis klasicistinių formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio – portiko ir presbiterijos-zakristijos priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba. Bažnyčia 1970–1971 m. restauruota, projekto vadovė – Elvyra Rūgytė. Šventorius aptvertas.

Nuorodos