Grand Komoras (pranc.Grande Comore), dar žinoma kaip Ngazidža (suah.Ngazija) – vulkaninės kilmės Komorų salyno sala, priklausanti Komorų Sąjungai, ir šios valstybės administracinis vienetas (autonominė sala). Sala susiformavusi Mozambiko sąsiauryje, Indijos vandenyne. 2006 m. saloje gyveno apie 316 600 žmonių. Jos sostinė – Moronis, kuris kartu yra ir Komorų sostinė. Salos plotas – 1148 km².
Pirmieji salos gyventojai buvo austroneziečiai, migravę iš Malajų salyno. Vėliau į salą pradėjo keltis gyventojai (svahiliai) iš visų Indijos vandenyno pakrančių Rytų Afrikoje, atsinešdami islamišką kultūrą. Po to, kai svahilių prekybinius centrus sunaikino portugalai, pradedant XVI a. saloje ėmė kurtis daugybė smulkių sultonatų, tarp kurių buvo Bambao, Itsandra, Mitsamihuli, Mbajini, Hambuu, Washili, Hamahame, Mbwankuu, Mbude ir Domba, kuriuos valdė sultonai, tituluojami mfalme. Toks salos politinio susiskaldymo laikmetis tęsėsi iki pat XIX a. II pusės.
1886 m., jausdamas Prancūzijos grėsmę, Bambao sultonas Said Ali bin Said Omar įvykdė greitą salos suvienijimą. Jis apjungė visus sultonatus, išsaugodamas jų autonomiją, ir naująjį darinį pavadino Ngazidža sultonatu. Jam suteiktas titulas tibe. Tačiau tais pačiais metais sultonatą užėmė Prancūzija, prijungdama prie savo protektorato. 1892 m. buvo panaikinti vietiniai sultonatai, o sultonas Said Ali ištremtas iš šalies. Taip sala galutinai inkorporuota kaip Prancūzijos kolonija.
1975 m. Mohelis tapo oficialia nepriklausomų Komorų dalimi ir svarbiausia sala. 1997 m. kilus separatistinėms nuotaikoms, nuo Komorų atsijungė Anžuano ir Mohelio salos. 2002 m. Komorai suvienyti iš naujo, kaip federacija, ir Grand Komorasi šiuo metu yra viena iš autonominių salų.
