Gintarų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 13075; senas registro kodas - A444P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1878) – kapinynas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Gintaruose (Kartenos seniūnija), 1,5 k į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiojo kranto terasoje.
Įrengtas slėnio terasoje, lygioje vietoje. Pietrytinėje dalyje yra nedidelė pakiluma, kurioje stovi stogastulpio tipo anotacinis ženklas (autorius Arvydas Klovas).
X - XII a. laidota kapinyno vakarinėje dalyje. Degintiniams kapams buvo kasamos pailgos, suapvalintos duobės, kurių ilgis 1–2 m, plotis – 0,6–1,2 m, gylis – 0,4–1,15 m. Degintinius kaulus su susilydžiusių papuošalų likučiais, vienu kitu sveiku dirbiniu suberdavo ant duobės dugno ir užpildavo žeme, maišyta su laužavietės liekanomis. Kapuose aptikta apžiestų ir lipdytų keramikinių puodų šukių (dalis įdėta į kapą su įkapėmis, o kitos – sumestos su maišyta žeme), įvijinių antkakliųsu žalvario karolių apvaromis, antkaklių užkeistais galais, įvijinių ir juostinių apyrankių, įvijinių žiedų, žiedų užkeistais galais ir praplėsta priekine dalimi, kryžminių smeigtų su grandinėlėmis, pasaginių segių, diržo sagčių ir apkalų, peilių, skiltuvų, pjautuvėlis, cilindrinė spyna, svarelių, įmovinių ir įtveriamųjų ietigalių. Viename vyro kape rastas Damasko plieno įmovinis ietigalis su karklo lapo pavidalo plunksna, kuri iš abiejų pusių puošta simetriškai įmuštomis trikampėlių eilutėmis.
Vieninteliame griautiniame kape buvęs palaidotas vaikas. Kapo duobė 1,4 m ilgio, 70 cm pločio, 90 cm gylio. Kape rasta žalvarinė įvija, įvijinė apyrankė ir miniatiūrinė pasaginė segė atriestais galais.
Degintiniai kapai datuojami X - XI a., o griautinis - XII a.[7]
Arūnas Barkus. Odontologinės ir kraniologinės medžiagos iš Gintarų kapinynotyrimo duomenys. - Archaeologia Lituana. - Vilnius, 2002. - T. 3. - P. 79–80
Elvyra Pečeliūnaitė-Bazienė. Audinių liekanos iš Gintarų kapinyno. - Archaeologia Lituana. - Vilnius, 2002. - T. 3. - P. 75–78
Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – T. 1(2) (2002/05). - P. 198–204</ref>