Stiebai dvimečiai, briaunoti, statūs arba šliaužiantys, dygliuoti. Lapai trilapiai arba pirštuotai penkialapiai. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, sutelkti kekiškuose žiedynuose. Vaisiai juodi, tamsiai purpuriniai, suaugę su žiedsosčiu, prinokę nukrenta drauge su juo.
Gervuogių vaisius – sutelktinis, sudarytas iš smulkių, sultingų kaulavaisių. Vaisiuose yra apie 87,3 % vandens, 6,4 % sausų tirpių medžiagų, 21,4 mg askorbo rūgšties, 2,8 % cukrų.
Pogentė skirstoma į 12 skyrių. Gervuogių pogentę tiria atskira mokslo šaka – batologija.
Taksonomija
Bedyglės gervuogės arba raukšlėtalapės gervuogės (Rubus fruticosus) statusas nėra aiškus ir yra atsiradę painumai. Vienoje mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui pasaulio augalų sąraše The Plant List, minima kaip raukšlėtosios gervuogės (Rubus plicatus) populiacijos dalis ir lotyniškas mokslinis pavadinimas Rubus fruticosus laikomas sinonimu[1][2], o kitame internetiniame pasaulio augalų sąraše - Plants of the World Online, kuris sudaromas Londone esančiame Kjų botanikos sodo mokslinių darbuotojų, bedyglė gervuogė (Rubus fruticosus) laikoma kaip plačiai Europoje paplitusia atskira rūšimi, kuri savaime paplitusi ir Lietuvoje. Taip pat bedyglės gervuogės (Rubus fruticosus) vienas iš sinonimų nurodomas Rubus plicatus[3].
Lietuvoje
Žemiau, savaiminių Lietuvoje gervuogių pogentės rūšių sąrašas[4]:
.jpg)