Germaniškoji teisė (Germanų teisės pošeimis, vokiškoji teisė) – Kontinentinės teisės pošeimis, apimantis vokiškai kalbančių valstybių teisę. Valstybės – Vokietija ir Austrija, Šveicarija; taip pat Graikija AtatürkoTurkija, anksčiau taip pat Prūsija. Šiame teisės pošeimyje dominuoja racionali, abstrakti, konceptualaus mąstymo teisė (žr., pavyzdžiui, Abstrakcijos principas). Pošeimio „lyderė“ bei teisinių tradicijų pradininkė – Vokietija.
Kai pagaliau 1495 m. Imperijos Teismas (Reichskammergericht) buvo įsteigtas, kurti bendrąją privatinę bendravokiškąją teisę buvo jau per vėlu. Romėnų teisė dėka jos turtingo ir diferencijuotų priemonių bei teisinių instrumentų vis labiau įsitvirtino, nes germaniškosios teisės taikymo formos jau nebeatitiko laiko reikalavimus. Prasidėjęs teisės perėmimas (recepcija) kai kur vyko netgi in complexu.
Prie romėnų teisės paplitimo taip pat prisidėjo teisės žinių sklaida, ypač teisininkų mokymas bei rengimas. Pirmiausia jie buvo rengiami Šiaurės Italijos universitetuose (pvz., Bolonijos universitetas). Vėliau taip pat Vokietijos universitetai pradėjo mokyti romėnų teisės.