Džordžas Stabsas (angl. George Stubbs, 1724−1806 m.) – XVIII a. anglų tapytojas ir grafikas, anatomijos piešėjas.
Biografija
Džordžas Stabsas gimė 1724 m. rugpjūčio 24 d. Liverpulyje. Jo tėvas Džonas Stabsas buvo pasiturinčiu odininku. Būdamas penkiolikos metų Dž. Stabsas mokėsi pas tapytoją ir grafiką Hamlet Winstanley, tačiau paliko jį vos po kelių savaičių. Tikriausiai Dž Stabsas išmoko tapyti savarankiškai ir užsidirbdavo kurdamas portretus Šiaurės Anglijos miestuose. Apie 1745 m. apsistojo Jorke. Jis karštai susidomėjo anatomija. Vykdė skrodimus Jorko ligoninėje ir privačiai mokė anatomijos studentus. 1751 m. jis iliustravo daktaro John Burton esė apie nėštumą. Tuo reikalu išmoko oforto grafikos technikos. 1754 m. Dž. Stabsas keliavo į Romą įsitikinti, kad „gamta yra pranašesnė už bet kokį meną“. Nieko nežinoma apie jo veiklą Romoje. Dž. Stabsas apie 1756 m. grįžo į Liverpulį, kur pratęsė anatomijos studijas. Užsiėmė arklių skrodimu ir studijavimu. Tuo metu jis gyveno su Marija Spenser, su ja susilaukė sūnaus ir gyveno kartu iki mirties, tačiau, panašu, jie nebuvo vedę.
1758 m. Dž. Stabsas persikėlė į Londoną, ieškojo graverio savo piešiniams, bet niekas nesutiko tuo užsiimti ir graviravimo plokšteles dailininkui teko pačiam kurti. 1766 m. buvo išleistas jo grafikos rinkinys „Arklio anatomija“, kuris išgarsino dailininką. Po 1760 m. Dž. Stabsas pradėjo garsėti savo tapybos kūriniais. Jis kūrė įvairių dydžių paveikslus, paprastai medžioklės, arklių lenktynių ir arklių, bei laukinių gyvūnų portretus. Dailininkas turėjo įtakingų rėmėjų ir nuo 1762 m. nuolat eksponavo Londono menininkų draugijos parodose. 1772 m. tapo draugijos prezidentu. Tuo metu gyvūnų scenų tapytojai nebuvo aukštai vertinami ir Dž. Stabsas nebuvo pakviestas į Britanijos karališkosios menų akademijos steigimą, bei pats joje pradėjo eksponuoti nuo 1775 m. Dž. Stabsas buvo išrinktas asocijuotu Akademijos nariu ir 1781 m. išrinktas tikruoju, tačiau tokiu niekuomet nebuvo ratifikuotas dėl to, kad taip ir nepateikė diplominio darbo. Po 1770 m. Dž. Stabso reputacija pradėjo kristi dėl jo eksperimentų su emaliniais dažais. Šiuos paveikslus Dž. Stabsas kūrė ant keramiko Josiah Wedgwood sukurtų molinių plokštelių.
Po 1780 m. Dž. Stabsas labiau tapė populiaresnes kaimo scenas ir dirbo naujesne technika, paremta mecotinta. Tačiau šie kūriniai irgi nesusilaukė didesnės sėkmės. 1790 m. dailininkas buvo užsakytas sukurti garsių lenktynininkų žokėjų portretus. Šešiolika šių grafikos kūrinių, kuriuos raižė dailininko sūnus, 1794 m. buvo eksponuoti, bet nei vienas iš jų nebuvo parduotas. Dešimtmečio pradžioje Dž. Stabsas buvo gavęs užsakymą iš Velso princo, tačiau paskutinis jo gyvenimo dešimtmetis jam buvo finansiškai sunkus. Dailininkas buvo paskyręs laiką dideliam žmogaus, tigro ir vištos anatominio palyginimo projektui, kurį sudarė 100 piešinių ir 18 graviūrų. Džordžas Stabsas mirė beveik visų užmirštas 1806 m. liepos 10 d. Londone. Būdingu jo kūriniu minimas „Arklys, išgąsdintas liūto“ (1770, Volkerio dailės galerija, Liverpulis). 2011 m. Dž. Stabso paveikslas arklių lenktynių tematika viešo aukciono metu buvo parduotas už 22,4 mln. svarų sterlingų.[1]
Darbų galerija
Šaltiniai
Nuorodos
.JPG)
.jpg)
