Džordžas Foksas (angl. George Fox; 1624 m. liepos mėn.[1] – 1691 m. sausio 13 d.) – anglų amatininkas, religinis disidentas, mistikas, Religinės bičiulių draugijos, dar vadinamos kvakeriais, įkūrėjas.[2]
Biografija
Dž. Foksas gimė 1624 m. liepos mėn. daugiavaikėje šeimoje Draiton-in-Klej kaime, kur didžioji gyventojų dalis buvo puritonai, Lesteršyre, Anglijoje, apie 24 km. į pietvakarius nuo Lesterio. Jis buvo vyriausias vaikas šeimoje. Tėvas – Kristoforas Foksas, motina – Marija Lago.[1] Nuo pat vaikystės Dž. Foksas buvo religingas. Nėra duomenų apie jo formalųjį mokymąsi, tačiau žinoma, kad jis mokėjo skaityti ir rašyti.
Dž. Foxas gyveno didelių socialinių sukrėtimų ir karų laikais. Jis pasipriešino religiniams ir politiniams autoritetams, siūlydamas neįprastą ir bekompromisį požiūrį į krikščionių tikėjimą. Jis keliavo po visą Jungtinę Karalystę kaip nonkonformistinis pamokslininkas, už ką dažnai buvo persekiojamas valdžios institucijų, kurios nepritarė tokiam tikėjimui. Taip pat Dž. Foksas buvo aplankęs Šiaurės Ameriką ir Nyderlandus.[2]
Foksas vedė Margaret Fell, kuri vėliau tapo viena garsiausių kvakerių pamokslininkių.[3] Džordžas Foksas mirė 1691 m. sausio 13 d., praėjus dviem dienom po jo paskutiniojo pamokslo. Palaidotas Londone.
Šaltiniai
