56°06′27″š. pl. 24°48′27″r. ilg. / 56.107589°š. pl. 24.807552°r. ilg. / 56.107589; 24.807552
Geidžiūnų Šv. Angelų Sargų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Geidžiūnų kaime, 10 km į pietus nuo Biržų, Agluonos dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Bažnyčios vardo atlaidai minimi rudenį, tačiau policininkai, kurie dažnai pavadinami angelais sargais, nuošalioje parapijoje retai sulaukiami.[1]
Istorija
Iš nugriautos Nemunėlio Radviliškio bažnyčios medžiagos kaimo kapinėse 1856 m. pastatyta koplyčia. Valstietis Lukas Kaziūnas, 1886 m. gavęs leidimą remontuoti koplyčią, senąją nugriovė ir pastatė naują, nepaisydamas policijos įspėjimų. Koplyčią 1888 m. pašventino Biržų klebonas Juozapas Rimkevičius. Valdžia siūlė koplyčią uždaryti, o kunigą J. Rimkevičių ir L. Kaziūną nubausti 50 rublių. Rusijos Vidaus reikalų ministras įsakė koplyčią apleisti. Pamaldos joje leistos laikyti tik už mirusiuosius ir per atlaidus.
Geidžiūnuose apie 1915 m. apsigyveno kunigas Juozas Janulionis (1892–1974 m.). Jo rūpesčiu 1917 m. padidinta koplyčia (tapo filija), įrengtas naujas altorius, pastatyta klebonija.
1932-1937 m. parapijos klebonu dirbo Kazimieras Čiplys-Vijūnas. Jis tvarkė bažnyčią, žmones kvietė jungtis prie pavasarininkų, šaulių, o moksleivius į Angelaičių sąjungą. Kūrybingas klebonas rašė nuotaikingas, pamokomas pjeses. 1935–1937 m. Biržų spaustuvė išspausdino vienuolika K. Vijūno slapyvardžiu pasirašytų vaidinimų, skirtų lietuviškam sodžiui. Knygelės buvo platinamos Šiaurės Rytų Lietuvos knygynuose, jas su dideliu entuziazmu vaidino kaimo jaunimas, inteligentai.[2][3]
1937 m. suremontuota 4 registrų fisharmonija. 1939 m. gruodžio 23 d. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo apie 30 metų čia klebonavo Leonardas Skardinskas (1916–1989 m.). Klebonas Petras Liepa (1907–1953) 1949 m. suimtas, ištremtas į Sibirą, ten žuvo.
2023 m. Panevėžio vyskupui Linui Vodopjanovui vizituojant Šv. Angelų Sargų bažnyčią, pasigirdo užuominų apie parapijos naikinimą.[4][5]
Architektūra
Bažnyčia nuo pastatymo buvo padidinta, suremontuota, tačiau išlaikė liaudies architektūros formas. Ji medinė, stačiakampio plano (19,8 × 8,9 m), su bokšteliu ant kraigo. Vienanavė. Įrengti 3 altoriai. Saugomi nežinomų dailininkų paveikslai: „Marija Sopulingoji“,[6] „Evangelistas Lukas“.[7]
Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra medinė varpinė (6 × 6 m).
-
Bažnyčia su varpine
-
Galinis fasadas
-
Varpinė
-
Viduje
-
Kryžius ant stogo
Šaltiniai
Nuorodos
