Gegužinė – kaimo, parapijos jaunimo pasilinksminimas gamtoje.
Istorija
Pradžią Lietuvos gegužinėms davė feodalinių laikų mokyklos. Kasmet gegužės pradžioje jos rengdavo iškilmingas išvykas į gamtą. Aikštė, kurioje vykdavo gegužinė, buvo apsmaigstoma berželiais, įtaisomi žolynais ir gėlėmis papuošti vartai. Ilgainiui gegužines pradėjo rengti kaimo jaunimas, nuo XIX a. vidurio ir miestų darbininkai.
Vėliau Aleksandrijoje, Bubiuose kasmet vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos, formavusios Lietuvių tautinio sąjūdžio nuostatas. Didžiausia gegužinė įvyko 1903 m. Šiauliuose. Į ją aptarti visuomenės ir kultūros reikalų susirinko inteligentų ir moksleivių iš visos Lietuvos.[1]
Gegužinių atminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot.labora – „dirbk“).
