|
Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite.
|
Gamybinis mokymo kombinatas – mokymo įstaiga, kuri vyresniųjų klasių mokiniams teikdavo pradinį profesinį mokymą.
Kilmės istorija
1974 m. rugpjūčio 23 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 662 „Dėl tarpmokyklinių gamybinių mokymo kombinatų organizavimo mokinių darbiniam rengimui ir profesiniam orientavimui“.[1] 1975 m. vasario 21 d. TSRS švietimo ministras (suderinęs su: TSRS valstybiniu plano komitetu, TSRS valstybiniu profesinio techninio mokymo komitetu, TSRS Ministrų Tarybos Valstybinio komitetu darbo ir darbo užmokesčio klausimams, TSRS finansų ministerija ir Visos Sąjungos Centrine Profesinių Sąjungų Taryba) patvirtino „Tarpmokyklinių gamybinių mokymo kombinatų mokinių darbinio mokymo ir profesinio orientavimo pavyzdinius nuostatus Nr. 18“.[2]
Pagrindiniai mokymo kombinatų tikslai buvo „supažindinti mokinius su darbo procesais ir su darbuotojų darbo turiniu įmonėse, teikti mokinių profesinį orientavimą, siekiant parengti juos sąmoningam profesijos pasirinkimui, bei pasirinktoje profesijoje išmokyti mokinius pradinius darbinius įgūdžius“.[1]
Bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai privalėjo mokytis profesinio mokymo (keturias valandas per savaitę) ir dirbti socialiai naudingą darbą (iki keturių valandų per savaitę) remiantis „Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių socialiai naudingo ir produktyvaus darbo organizavimo nuostatais“.[3] Už šio proceso užtikrinimą buvo atsakingi gamybiniai mokymo kombinatai. Vieną dieną per savaitę vyresniųjų klasių mokiniai mokėsi ne mokykloje, o buvo mokomi gamybiniame mokymo kombinate. Baigę mokymus mokiniai laikydavo kvalifikacinius egzaminus ir gaudavo darbinės specialybės įvaldymo pažymėjimą. Vietos valdžios institucijos ir regioninės švietimo organizacijos bendru sutarimu sudarydavo specialybių sąrašus, kurioms buvo teikiami mokymai.
Po TSRS žlugimo, Rusijos Federacijoje privalomas pradinis profesinis mokslas buvo išbrauktas iš bendrojo vidurinio ugdymo programos. Mokymas gamybiniuose mokymo kombinatuose tapo savanoriškas. 1999 m. Rusijos Federacijos vyriausybė patvirtino „Tarpmokyklinio mokymo kombinato pavyzdinius nuostatus“.[4] Baltarusijos Respublikoje pagal baudžiamojo proceso kodeksą mokymas gamybiniuose mokymo kombinatuose yra privalomas vidurinių mokyklų 10-11 klasių mokiniams. Kazachstano Respublikoje mokymas gamybiniuose mokymo kombinatuose vis dar yra įtrauktas į privalomo vidurinio ugdymo programą.
Tarpmokykliniai gamybiniai mokymo kombinatai
Gamybiniai mokymo kombinatai, dažniausiai, sujungdavo kelias netoliese esančias mokyklas ir dažniausiai užimdavo atskirą pastatą. Tokių kombinatų sistema yra vadinama „tarpmokykliniu gamybiniu mokymo kombinatu“.
Lietuvoje
Lietuvoje veikė tokie gamybiniai mokymo kombinatai:
- Anykščių tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas,
- Joniškio tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas,
- Kauno kurčiųjų draugijos gamybos-mokymo kombinatas,
- Lietuvos aklųjų draugijos Klaipėdos gamybinis mokymo kombinatas,
- Lietuvos aklųjų draugijos Panevėžio gamybinis mokymo kombinatas,
- Lietuvos aklųjų draugijos Šiaulių gamybinio mokymo kombinatas,
- Lietuvos aklųjų draugijos Švėkšnos gamybinis mokymo kombinatas,
- Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybinis mokymo kombinatas,
- Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno gamybinio mokymo kombinatas,
- Lietuvos kurčiųjų draugijos Vilniaus gamybinis mokymo kombinatas,
- Vilniaus miesto Lenino rajono moksleivių darbinio mokymo ir profesinio orientavimo tarpmokyklinis gamybinis mokymo kombinatas,
- Vilniaus miesto Naujosios Vilnios moksleivių darbinio mokymo ir profesinio orientavimo tarpmokyklinis gamybinis mokymo kombinatas,
- Vilniaus miesto Spalio rajono moksleivių darbinio mokymo ir profesinio orientavimo tarpmokyklinis gamybinis mokymo kombinatas,
- Vilniaus miesto Tarybų rajono moksleivių darbinio mokymo ir profesinio orientavimo tarpmokyklinis gamybinis mokymo kombinatas,
- Zarasų r. Antalieptės tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas.
Šaltiniai