PROFILPELAJAR.COM

Galios projekcija karyboje ir politologijoje – valstybės gebėjimas tiesiogine ar netiesiogine karine jėga paveikti užsienio subjektus. Toks valstybės gebėjimas yra vienas iš kertinių reikalavimų siekiant didesnės galios tarptautinėje plotmėje. Bet kurią valstybę, sugebančią savo vidinę galią „eksportuoti“ į užsienį ir taip paveikti kitas valstybes, galima laikyti turinčią tam tikrą lygį galios projekcijos pajėgumų. Šis terminas dažnai yra naudojamas ir kariuomenės žodyne. Tos valstybės, kurios savo galią koncentruoja ties kietąja galia – kariuomene, dažniausiai gali paveikti tik netolimas ar kaimynines valstybes. Siekiant projektuoti galią į tolimesnius regionus, kietoji galia nėra efektyvus instrumentas. Apskritai šiuo metu tik kelios valstybės gali įveikti logistinius iššūkius, iškylančius siekiant dislokuoti savo karines pajėgas bet kuriame pasaulio krašte.

Nors tradiciniai galios projekcijos mechanizmai siejami su kietąja galia (tankai, kariai, karinės oro ir jūrų pajėgos ir t. t.), pamažu išsivystė ir švelniosios galios teorija. Ji akcentuoja, kad galios projektavimas nebūtinai turi remtis tiesioginės karinės galios naudojimu. Gebėjimas projektuoti švelniąją galią į tam tikrą regioną gali būti būdas, svertas padedantis paveikti kitos valstybės ar valstybių grupės elgesį, sprendimus ir taip atgrasyti jas nuo galią projektuojančiai valstybei nepalankaus rezultato.

Istorija

Galios projekcijos galimybė tapo aktuali tik įvykus pramonės revoliucijai, atsiradus modernioms technologijoms, finansams ir biurokratijai. Jų dėka valstybės akumuliavo ir kaupė didesnius resursus, tuo pačiu įgydamos ir galimybę jais įvairiau disponuoti, siekti įtakos už valstybės ribų.

Pirmoji tokia galia žmonijos istorijoje buvo XIX a. Britų imperija. Būdama jūrine valstybe, savo galią ir įtaką ji projektavo karinio Karališkojo laivyno dėka. Milžiniškas tinklas karinio laivyno bazių po visą pasaulį, resursų tiekimas iš atokiausių pasaulio taškų bei nuolatinis laivyno modernizavimas šios imperijos galią tik kėlė.

Vykstant Pirmajam Opiumo karui (1839–1842 m.), būtent savo sukauptos galios bei gebėjimo ją projektuoti tolyn nuo savo valstybės branduolio dėka, britų pajėgos sugebėjo apginti už 6000 mylių nuo Britanijos esantį vieną laivyno uostą^[1]. Šis precendentas sukūrė naują sąvoką – kanonierių diplomatija. Šioji tapo įprasta Vakarų pasaulio šalių galios projektavimo priemone ir dažnai buvo naudojama siekiant apginti politinius ar ekonominius interesus.

Vienas pirmųjų atvejų istorijoje, kuomet galios projekcija buvo suplanuota, įvyko Krymo karo (1853–1856 m.) metu, kuomet jungtinės prancūzų–anglų pajėgos siekė atgrasyti Rusijos imperiją ir taip padėti Otomanų imperijai, tuo pačiu apginant ir savo interesus. Būtent šio karo metu pirmą kartą naudotos ir technologinės inovacijos, tokios kaip garo variklių varomi kariniai laivai ir telegrafas.

Kitas akivaizdus galios projekcijos pavyzdys yra britų karinė intervencija į Abisiniją 1868 m., kuomet šioje valstybėje buvo suimti ir įkalinti britų misionieriai bei vyriausybės atstovai. Intervencijos metu vykdyta milžiniška logistinė kampanija, prasidėjusi nuo žvalgybos, o vėliau vykdant 30 000 karių įvedimą iš britų valdomos Indijos į sunkiai prieinamą Abisiniją. Britų inžinierių, naujausių technologijų dėka operacija pavyko ir Abisinijos diktatorius buvo nuverstas^[2]^[3]^[4].

Rusijos–Japonijos kare 1904–1905 m. Rusijos imperijos karinio jūrų laivyno sunaikinimą galima laikyti pavyzdžiu, kuomet valstybė nėra pajėgi projektuoti galios. Šiuo atveju, Rusijos imperija to negalėjo padaryti Rytų kryptimi. Po šio pralaimėjimo smuko ir Rusijos diplomatinė galia tame regione. Tuo pačiu, smuko vakarinėse gubernijose dislokuotų Rusijos kariuomenės dalinių patikimumas bei organizuotumas, o mobilizacija vykdyta padrikai. Iš to sekė Vokietijos kariuomenės štabo vado grafo Alfredo von Šlyfeno išvada, kad Rusija nėra pajėgi projektuoti galios ir gilyn į Europą. Visa ši situacija pablogino Rusijos imperijos santykius su Europos valstybėmis.

Iš ne tokių tolimų pavyzdžių galios projekcija galima laikyti Falklandų salų karą, JAV invaziją į Iraką ar NATO vadovaujamą Jugoslavijos bombordavimą. JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos gebėjimas karinį laivyną dislokuoti į bet kurį pasaulio tašką ilgesniam laikui yra akivaizdus galios projektavimo gebėjimo pavyzdys.

Galios rūšys

Mokslininkai išskyrė karinės galios projekciją į 9 skirtingas kategorijas pagal politinius tikslus ir panaudotos jėgos lygį. 4 iš jų priskiriamos švelniajai karinei galiai (jūros kelių apsaugojimas, evakuacija, humanitarinė parama, taikos palaikymo misijos). Likusios priskiriamos kietajai karinei galiai (vėliavos iškėlimas, atgrasymas, nubaudimas, karinė intervencija, okupacija)^[5].

Švelnioji galia

Pagrindinis straipsnis – Švelnioji galia.

Minkštosios galios projekcijos pavyzdžiai:

Jūros kelių apsauga;
Piliečių evakuacija iš trečiųjų šalių, kuomet ten jiems kyla pavojus;
Humanitarinė parama;
Taikos palaikymo misijos.

Kietoji galia

Pagrindinis straipsnis – Kietoji galia.

Kietosios galios pavyzdžiai:

Vėliavos iškėlimas: karinių pajėgų dislokavimas tam tikrame regione, siekiant parodyti savo politinius interesus ar gebėjimą esant reikalui imtis ir aktyvių karinių veiksmų;
Atgrasymas: grasinimas kitai valstybei karinės jėgos panaudojimu, siekiant ją atgrasyti nuo vykdomos galią projektuojančiai valstybei nenaudingos politikos. Šiuo atveju galios projekcija veikia kaip diplomatijos įrankis, siekiant paveikti užsienio valstybių sprendimų priėmėjus.
Nubaudimas: karinės jėgos panaudojimas prieš kitą valstybę, siekiant ją nubausti dėl vykdomos politikos;
Karinė intervencija: vienos valstybės karinių pajėgų įvedimas į kitos valstybės teritoriją, siekiant paveikti tos šalies vidaus reikalus;
Užkariavimas: karinių pajėgų panaudojimas okupuojant ir perimant kitos valstybės teritoriją bei kontrolę.

Galios projekcijos pavyzdžiai

Pasaulinės galios projektuotojos

Pasaulinės galios projektuotojos:^[6]

Indija
JAV
Jungtinė Karalystė
Kinijos Liaudies Respublika
Prancūzija
Rusija

Šaltiniai

↑ The London Gazette: no. 19930. pp. 2990–2991. 15 December 1840
↑ The London Gazette: no. 19930. pp. 2990–2991. 15 December 1840
↑ Rubenson, Survival, p. 268
↑ Ferguson, Niall (2008). Empire: The Rise and Demise of the British World Order and the Lessons for Global Power. Basic Books. Nuoroda tikrinta 2013-02-07.
↑ Walter C. Ladwig III, "India and Military Power Projection: Will the Land of Gandhi Become a Conventional Great Power? " Asian Survey, Vol. 50, No. 6 (November/December 2010), pp. 1166–1169.
↑ „2023 Military Strength Ranking“. www.globalfirepower.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.