Fricas (Pričkus) Bernardas Buntinas – tarpukario Lietuvos buriuotojas, dalyvavęs tuomet tolimiausiuose plaukimuose Baltijos ir Šiaurės jūrose, sėkmingai startavęs tarptautinėje regatoje aplink Gtlando salą.
Nuo 1924 m. įsijungė į jūrų skautų veiklą, kartu su Martynu Braku, Kristupu Plonaičiu, Eriku Purvinu bei kitais mažalietuviais kūrė pirmąjį jūrų skautų vienetą Klaipėdoje. 1926–1929 plaukiojo jūrų skautų jachta „Budys“.[1]
VDU studentų korporacijos „Mažoji Lietuva“ narys [2]
1932–1935 Klaipėdos uosto valdybos inžinierius.
Dalyvavo 1932–1934 m. ilgiausiuose tuo metu plaukimuose „Gulbe“ Kopenhaga–Geteborgas[3], Londonas–Oslas, plaukime į Stokholmą[4].
1935 m. Klaipėdos jachtklubo valdybos narys. LBS vicepirmininkas.[5] Tais pačiais metais būdamas jachtos „Vytis“ vadu dalyvavo tarptautinėje Fårösund regatoje.[6]
1936 m. naujai įkurtos buriavimo mokyklos Klaipėdoje viršininkas.
[7] Metų pabaigoje išrinktas į Lietuvos buriavimo sąjungos valdybą.[8]
1937 m. Buriavimo mokyklos Klaipėdoje lektorius.[9] Tais pačiais metais su „Žalčių karaliene“ savo klasėje pirmas finišavo regatoje aplink Gotlandą.[10][11]
Po II pasaulinio karo atvyko į Torontą, kur aktyviai įsitraukė į lietuvių išeivijos visuomeninę veiklą. Buvo lietuvių evangelikų liuteronų „Vilties“ parapijos pirmininkas, jūrų skautų rėmėjas. Jam nemažai talkino žmona Grita. Palaidotas Toronte, Šv. Jono lietuvių kapinėse.[12]
Išnašos
