Francas Švedė (1888 m. kovo 5 d. Drevernoje, Vokietijos imperija – 1960 m. spalio 19 d. Koburge, Vakarų Vokietija) – Trečiojo Reicho politikas, Koburgo meras, Pamario provincijos gauleiteris, Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlis.
Biografija
Gimė 1888 m. kovo 5 d. Drevernoje. Tėvas Eduardas Švedė (Eduard Schwede), motina Frederika Vitkauskaitė (Friedericke Wittkowsky). Jaunystėje mokėsi dirbti su staklėmis. 1906 m. pradėjo dirbti mašinistu Vokietijos imperijos karo laivyne. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje buvo paaukštintas iki techniko. 1919 m. pateko į britų nelaisvę ir kai buvo paleistas vėl įstojo į Vokietijos kariuomenę, tačiau po Versalio sutarties sumažinus Vokietijos kariuomenę iki 100.000 žmonių buvo paleistas ir pradėjo dirbti lentpjūvėje Sankt Andreasberge. 1922 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti meistru Koburge, kur įsitraukė į patriotinę ir antisemitinę Deutschvölkischer Schutz und Trutzbund organizaciją.
1922 m. spalio mėnesį buvo vienas iš Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos Koburgo skyriaus įkūrėjų. Po metų tapo šio skyriaus vadu, kuriam priklausė apie 800 žmonių. Jo iniciatyva Koburgo mieste buvo organizuojami antisemitiniai išpuoliai, kuriuos vykdė Sturmabteilung smogikai. 1924 m. Koburgo miesto tarybos rinkimuose nacių partija surinko 14,3 % balsų ir gavo tris mandatus taryboje, iš kurių vieną užėmė F. Švedė. 1926 m. jo iniciatyva buvo įkurtas pirmasis regioninis nacių partijai priklausantis propogandinis laikraštis. 1929 m. buvo išmestas iš miesto tarybos dėl antisemitinių provokacijų, tačiau 1929 m. birželio mėnesį įvykus naujiems rinkimams nacių partija laimėjo 13 mandatų iš 25 ir taip Koburgo miestas tapo pirmuoju miestu visoje Vokietijoje, kur nacių partijos nariai sudarė daugumą miesto taryboje. 1930 m. tapo Bavarijos landtago nariu. 1930 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrinktas miesto trečiuoju burmistru taip tapdamas pirmuoju nacių partijos nariu pasiekusiu tokį aukštą postą, tais pačiais metais buvo išrinktas antruoju burmistru, o 1931 m. lapkričio 16 d. pirmuoju burmistru.
Būdamas miesto burmistru 1931 m. sausio 18 d. įsakė ant miesto rotušės pakabinti svastiką, taip Koburgas tapo pirmuoju Vokietijos miestu kuriame ant valstybinės įstaigos pastato buvo iškelta svastika. 1932 m. spalio 16 d. F. Švedės iniciatyva Koburgo miestas tapo pirmuoju miestu Vokietijoje, kuris paskelbė Adolfą Hitlerį miesto garbės piliečiu. 1933 m. sausio mėnesį nacių partijai laimėjus rinkimus Vokietijoje, F. Švedė buvo tiesiogiai paskirtas Koburgo miesto meru bei Reichstago nariu. 1933 m. kovo mėnesį jo iniciatyva mieste prasidėjo pogromai prieš žydus ir politinius oponentus. 1934 m. birželio 21 d. paskirtas Pamario provincijos gauleiteriu. 1934 m. liepos 1 d. paskirtas Žemutinės Bavarijos ir Aukštutinio Pfalco regiono vadovu. 1937 m. paskirtas Grupenfiureriu, o 1938 m. Obergrupenfiureriu. 1938 m. lapkričio 9 d. vykstant Krištolinės nakties pogromams F. Švedė prižiūrėjo kad visos Pamario provincijos sinagogos būtų suniokotos. Kitą dieną jo iniciatyva visi Štetino miesto žydai vyrai buvo išsiųsti į Oranienburgo koncentracijos stovyklą. 1939 m. F. Švedės iniciatyva Koburgas buvo simboliškai apdovanotas titulu „Pirmasis Nacionalsocialistinis miestas Vokietijoje“. Tais pačiais metais F. Švedė buvo paskelbtas miesto garbės piliečiu ir šalia savo vardo įgavo teisę naudoti miesto vardą.
Prasidėjus II pasauliniam karui F. Švedei buvo suteikta itin didelė valdžia Pamario provincijoje, kurią jis valdė itin griežtai ir jam buvo suteikta pravardė Nero kaip palyginimas į Neroną. Tik išleidus įstatymą dėl Akcijos T4, kurios metu visiems psichiškai nesveikiems žmonėms turėjo būti įvykdyta eutanazija, F. Švedė šią programą vykdė itin uoliai. Didžioji dalis žmonių buvo išvežti į Noištatą ir ten sušaudyti. 1940 m. vasario 12-13 d. apie 1000–1300 likusių Pamario provincijos žydų buvo išsiųsti Liublino koncentracijos stovyklą.
1945 m. sausio 26 d. Raudonoji armija pradėjo karinius veiksmus Pamario provincijoje, tačiau F. Švedė neleido civiliams žmonėms evakuotis į vakarus ir už atsitraukimą žmonės buvo baudžiami. 1945 m. kovo 4 d. F. Švedė pats paskutinėmis valandomis sugebėjo išplaukti iš Zasnico uosto Šlėzvigo-Holšteino kryptimi. 1945 m. gegužės 13 d. F. Švedė buvo sulaikytas britų kareivių ir įkalintas. 1948 m. lapkričio 25 d. Bylefeldo teisme buvo nuteistas 9 metams kalėjimo už priklausymą SS-Führerkorps. 1951 m. balandžio 7 d. Koburgo teisme buvo nuteistas dar 10 metų už nusikaltimus įvykdytus 1933 m. kovo mėnesį. 1956 m. sausio 24 d. buvo lygtinai paleistas dėl prastos sveikatos. Mirė 1960 m. spalio 19 d. Koburge.
Nuorodos
Literatūra
- Carl-Christian H. Dressel: „Anmerkungen zur Justiz in Coburg von der Errichtung des Landgerichts Coburg bis zur Entnazifizierung“, in: Jahrbuch der Coburger Landesstiftung 1997, Coburg 1997, p. 73.
- Erich Stockhorst: 5000 Köpfe. Wer war was im Dritten Reich. Arndt, Kiel 2000, ISBN 3-88741-116-1/
- Uwe Lohalm: Völkischer Radikalismus: Die Geschichte des Deutschvölkischen Schutz- und Trutz-Bundes. 1919–1923. Leibniz-Verlag, Hamburg 1970, p. 310. ISBN 3-87473-000-X.
- Jürgen Erdmann: Coburg, Bayern und das Reich 1918–1923. Druckhaus und Vesteverlag A. Rossteutscher, Coburg 1969
- Carl-Christian H. Dressel: Anmerkungen zur Justiz in Coburg von der Errichtung des Landgerichts Coburg bis zur Entnazifizierung. In: Jahrbuch der Coburger Landesstiftung 1997, Coburg 1997.
- Kyra T. Inachin: Der Gau Pommern. Eine preußische Provinz als NS-Gau. In: Jürgen John, Horst Möller, Thomas Schaarschmidt (Hrsg.): Die NS-Gaue. Regionale Mittelinstanzen im zentralistischen „Führerstaat“. München 2007, S. 280–293.
- Joachim Lilla, Martin Döring, Andreas Schulz: Statisten in Uniform Droste, Düsseldorf 2004, ISBN 3-7700-5254-4.
- Stefan Nöth: Antisemitismus. In: Voraus zur Unzeit. Coburg und der Aufstieg des Nationalsozialismus in Deutschland, S. 82.
- Die Vertreibung der deutschen Bevölkerung aus den Gebieten östlich der Oder-Neiße, volume 1, edition from 1984, page 7 E, 158 E, 159 E
- Ernst Klee: „Euthanasie“ im NS-Staat. Die „Vernichtung lebensunwerten Lebens“, Frankfurt am Main: S. Fischer Verlag, 1983, ISBN 3-10-039303-1, p. 95–98.
- Ian Kershaw: Hitler 1936–1945: Nemesis New York: W.W. Norton & Company, 2000, ISBN 0-393-04994-9 p. 261
- Kyran T. Inachin: „Der Gau Pommern – eine preußische Provinz als NS-Gau“ In: Die NS-Gaue: regionale Mittelinstanzen im zentralistischen „Führerstaat“. Schriftenreihe der Vierteljahrshefte für Zeitgeschichte: Sondernummer, eds. von Jürgen John, Horst Möller, Thomas Schaarschmidt, Oldenbourg, München 2007, ISBN 3-486-58086-8, S. 280.
- Werner Buchholz: Pommern: Deutsche Geschichte im Osten Europas Siedler, 1999, ISBN 3-88680-272-8, pp.500-512
- Initiative Stadtmuseum Coburg e. V.: Voraus zur Unzeit. Coburg und der Aufstieg des Nationalsozialismus in Deutschland, Coburg 2004, ISBN 3-9808006-3-6
- Harald Sandner: Coburg im 20. Jahrhundert. Die Chronik über die Stadt Coburg und das Haus Sachsen-Coburg und Gotha vom 1. Januar 1900 bis zum 31. Dezember 1999 – von der „guten alten Zeit“ bis zur Schwelle des 21. Jahrhunderts. Gegen das Vergessen. Verlagsanstalt Neue Presse, Coburg 2002, ISBN 3-00-006732-9, p. 117.
