Solano Lopesas gimė netoli Asunsjono, tuometinio Paragvajaus armijos vado šeimoje. 1853 m. buvo išsiųstas į Europą. Iš ten rūpinosi ginklų tiekimu Paragvajui. Paryžiuje sutiko Eliza Lynch, kurią vėliau vedė. Grįžęs į Paragvajų 1855 m. Solano Lopesas tapo karo ministru. 1862 m. mirus tėvui, tapo viceprezidentu, o netrukus ir prezidentu. 1864 m. įsiterpė į Brazilijos ir Urugvajaus konfliktą bei pradėjo kruviniausią karą Pietų Amerikos istorijoje. Nors karo pradžioje paragvajiečiai užėmė nemažai teritorijų, tačiau vėliau Aljanso pajėgos perėmė karo kontrolę ir po alinančio karo užėmė Paragvajų. Net akivaizdžiai pralaimėdamas Solano Lopesas nepasidavė ir dar metus priešinosi pasitraukęs į kalnus.
1870 m. kovo 1 d. įvykusiame Sero Koros mūšyje buvo nužudytas kai bandė pasprukti plaukdamas upe. Paskutiniai jo ištarti žodžiai buvo „Mirštu už savo tėvynę!“ (Muero por mi patria).
Paragvajuje iki šiol tebediskutuojama, ar Solano Lopesas buvo bebaimis karys, kuris kovojo iki galo, ar pamišėlis, pražudęs šalį.
