Forinto pavadinimas kilęs iš Florencijos mieste kaldintos auksinės monetos – florino. Vengrijoje auksinius „florentinus“ nuo 1325 metų naudojo valdovas.
Tarp 1857 ir 1892 metų forintais Vengrijoje buvo vadinami Austrijos – Vengrijos Imperijos pinigai – guldenai. 1946 m. forintas pakeitė dėl hiperinfliacijos po Antrojo Pasaulinio karo nuvertėjusią pengę kursu 1 forintas = 4×1029 pengių.
Dėl per didelės infliacijos pagal ERM II kriterijus forintą pakeisti euru numatoma ne anksčiau, kaip 2010–2012 metais.
spalva: rusva; aversas: princo Gaboro Betleno portretas; reversas: Gaza Dosos paveikslas „Gaboras Betlenas tarp savo mokslininkų“.
5 000 forintų (pirmą kartą išleisti 1999)
spalva: žalsvai mėlyna; aversas: kunigaikščio Ištvano Sečeni portretas; reversas: Sečeni dvaro Nadičenke vaizdas
10 000 forintų (pirmą kartą išleisti 1997)
spalva: melsva; aversas: karaliaus Stepono I portretas; reversas: Estergomo katedros vaizdas.
20 000 forintų (pirmą kartą išleisti 2001)
spalva: rausva; aversas: politiko Ferenco Deako portretas; reversas: senųjų Parlamento Bendruomenių rūmų vaizdas.
Naujausia banknotų serija išleista 1997–2001 metais. Kiekvieno banknoto averse pavaizduotas žymus Vengrijos valdovas ar politikas, o reversas – su juo susijęs pastatas ar vieta. Visi banknotai yra vienodo dydžio, 154 x 70 mm.