Pirmą kartą atrastas 1690 m. Džono Strongo (John Strong) ekspedicijos metu. Strongas vieną gyvūną net pasiėmė į laivą ir keletą mėnesių augino, bet pakeliui į Europą, išsigandusi patrankos šūvio, lapė iššoko už borto.[2]
1833 m. salas aplankė anglų gamtininkas ir keliautojas Čarlzas Darvinas. Jis folklandinei lapei davė Canis antarcticus pavadinimą. Darvino ekspedicijos metu gyvūnas Rytų Folklando saloje buvo jau retas, o vakarinėje saloje sparčiai nyko.
Lapes medžiojo dėl kailių. Nuo 1860 m. pradėję keltis škotų avių augintojai lapes nuodijo baimindamiesi, kad jie gali kelti grėsmę jų auginamoms avims. Salose nebuvo jokių miškų, kuriuose galėtų gyvūnai pasislėpti. Taip pat lapės nejuto jokios baimės žmonėms, jas lengvai buvo galima prisivilioti.
Paskutinė folklandinė lapė, manoma, buvo sumedžiota 1876 m.
