Fokalinė tema – tai loginės mokyklosšachmatų kompozicijų tema. Jos esmę sudaro tai, kad juodųjų toliašaudė šachmatų figūra (paprastai valdovė) yra pririšta prie dviejų fokalinių laukelių, iš kurių galima matuoti juodųjų karalių, gynybos. Baltieji taktiniais manevrais pasiekia figūrų padėtį, kurioje juodieji vienu metu negalėtų apginti abiejų laukelių.
Laukeliai iš kurių figūra gina fokalinius laukelius vadinami, kontroliniais.
Baltųjų veikimo planą sudaro juodųjų figūros užstojimas ar atitraukimas nuo vieno iš fokalinių laukelių gynybos.
Kompozicija sprendžiama panaudojus šiuos būdus:
linijų, jungiančių kontrolinį ir fokalinį laukelius, užstojimą figūra,
Pavadinimą temai (1849) pasiūlė šachmatų kompozitorius Charlzas Stenlis. Temą brošiūroje Brennpunktprobleme atgaivino ir detaliai nagrinėjo Valteris Holtchauzenas (1908 ir 1926).[4]
Kompozicijos
Oto Doterveichouždavinys atskleidžia kaip, pasinaudojus cugcvangu, galima spręsti fokalinės temos šachmatų uždavinius. Panagrinėję pastebėsime, kad žirgas laukelyje d3 grasina iš karto matuoti juodųjų karalių iš laukelių b2 ir e5, jei juos sauganti juodųjų valdovė bet kuria kryptimi pasitrauktų.
Uždavinio pradinėje padėtyje, be h2, yra tik - h8 laukelis, iš kurio valdovė, taip pat, galėtų ginti laukelius b2 ir e5. Tad baltieji žirgo ėjimu 1.Žg7! užstoja įstrižainę b2-g7, o tai reiškia, kad laukelis h8 juodųjų valdovei, saugančiai fokalinius laukelius, nebėra kontroliniu. Juodieji pateko į cugcvangą. Jie priversti eiti valdove, nes kitos juodųjų figūros neturi ėjimų. Tačiau po pirmojo, bet kurio, jos ėjimo vienas iš saugomų fokalinių laukelių lieka neapgintas. Susidariusią situaciją išnaudoja baltieji ir sekančiu ėjimu, iš neapginto fokalinio laukelio, skelbia žirgu matą juodųjų karaliui.
Vokiečiųšach. kompozitoriausValterio Holchauzeno kompozicija iliustruoja fokalinės temos uždavinio išsprendimą, užstojant figūromis valdovės veikimo linijas. Fokaliniai laukeliai, iš kurių baltieji žirgais galėtų duoti matą juodųjų karaliui, yra b7 ir b3. Abu juos gina valdovė, stovinti, viename iš kontrolinių laukelių - f7. Jei prireiktų, atsarginis valdovės kontrolinis laukelis - f3.
Mėginimo žaidime aiškėja, kad bandymas užstoti c7-b3 įstrižainę ėjimu 1. Rc4?, grasinant po 1... Vxc4 2. Žxb7#, nepavyksta dėl 1...Vf3! Juodųjų valdovė, pereidama į atsarginį kontrolinį laukelį, toliau gina fokalinius laukelius b3 ir b7.
Baltieji paruošia ir vykdo planą kliūčiai įveikti: 1.c4! dxc (kirtimas prasilenkiant) 2. Rc4!, grasinant 3.Žb3#. Dabar užstojimas rikiu yra galimas, kadangi juodųjų pėstininkas, po 1...dc atsiradęs laukelyje c3, užstojo trečiąją horizontalę ir juodųjų valdovė neteko atsarginio kontrolinio laukelio f3. Dabar, kertant valdove rikį - 2...Vxc4, seka matas -3.Žb7#, žirgu - 2...Žxc4, o atliekant kitus ėjimus valdove - 3.Žb3#.
Josefo Brojerio uždavinyje fokaliniai laukeliai yra d4 ir g7, kontroliniai – g1 ir a7.
Bandymas užstoti bokštu vertikalę, jungiančią kontrolinį laukelį g1 su fokaliniug7, einant 1. Bg5?, netinka dėl 1... Va7!, nes juodųjų valdovė pereina į kitą kontrolinį laukelį, iš kurio ji toliau gina abu fokalinius laukelius.
Baltieji paruošia ir įvykdo fokalinių laukelių pakeitimo planą: 1.Že3! (grasina 2.Be5+) 1…Va1- pasirinkimo nebuvo: tenka ginti laukelį e5. Po sekančio -1. Žd5! atsiranda nauji fokaliniai laukeliai: c7 ir f4. Juodieji juos gali ginti valdove iš vienintelio kontrolinio laukelio - 2…Vc1. Kadangi kito kontrolinio laukelio valdovė neturi, baltieji, eidami bokštu - 3.Bc5, užstoja fokalinį laukelį c7 ir sekančiu ėjimu matuoja juoduosius: po 3.Vxc5 ėjimu - 4.Žf4# , o po bet kokio kito ėjimo 3…∞ 4. Žc7#.
E. Brunerio uždavinys sudėtingas – daugiavariantis: su keliais užstojimais ir nauja grėsme. Jame po 1...Be1 ir 1... Bf1 pateikti du teminiai (vienintelio tikslo) ir dar du - kelių tikslų variantai. Pastarieji, be pagrindinio tikslo - užstojimo , turi ir papildomų pasekmių, pav.: viename, po 1....Vg7, ėjimas 2 Bf6+ užstoja ne tik įstrižainę g7-a1 , bet ir šachuoja juodųjų karalių, o kitame - po 1....Vg1, ėjimas 2. d4, užstojęs įstrižainę, dar sukelia papildomą grėsmę 3. Bd6#.[5]
Uždavinyje fokaliniai laukeliai, iš kurių žirgas gali matuoti juodųjų karalių, yra a7 ir d4. Kontroliniai laukeliai, iš kurių valdovė gali ginti abu fokalinius laukelius, yra trys : a1, g1 ir g7
Mėginimo žaidime išbandytas ėjimas 1 d4, sukuriantis dar vieną fokalinį laukelį d6 bei grėsmę - 2.Bd6#, nepasiteisina dėl 1...Va3!.
Baltieji paruošia veiksmų planą ir jį vykdo: 1. Bf3! Šis ėjimas sudaro galimybę, prireikus užstoti valdovės veikimo linijas, pav.: 1....Bf1 nėra visai geras, kadangi užstoja valdovei kontrolinį laukelį g1. Bet jis leidžia bokštui užstoti įstrižainę ėjimu 2.Bc3, grasinant 3.Žd4# .Valdovė nebeturi atsarginio laukelio g1 ir jai tenka kirsti bokštą, Po šio ėjimo laukelis a7, lieka neapgintas - tad baltieji gali skelbti matą juodųjų karaliui 3.Ž×a7#. Po kitų juodųjų bokšto ėjimų seka: 2.Ba3 grasinant - 3.Ž×a7#. Po ėjimo 2...Vg7 seka - 3.Ba6#, o po 2...Vd4 ar 2...V×a3 - 3.Žd4#.
Vietoj ėjimo bokštu juodieji gali valdove eiti į kitus kontrolinius laukelius, pav. 1...Vg7, tačiau ir čia bokštas užstoja fokalinį laukelį d4 ėjimu 2.Bf6+. Jo kirtimas privalomas, kadangi juodieji neturi kito ėjimo. Nukirtus bokštą žirgu - 2...Žxf6, dėl įstrižainės užstojimo sava figūra seka matas ėjimu 3. Žd4# , o nukirtus valdove - 2... V×f6, dėl jos atitraukimo nuo laukelio a7 gynimo, seka matas - 3.Ž×a7#
Juodieji dar gali bandyti gynybos variantą su valdovę kontroliniame laukelyje g1. Bet tai nepadeda, nes po 1...Vg1 sektų - 2.d4 ir joks ėjimas neapsaugos nuo grėsmės 3.Bd6# ar 3.Ž×a7#.
Po ėjimo žirgu (į bet kurį laukelį) baltieji atitraukia valdovę ir matuoja: 1...Žg8- grėsmė 2.Bf6+ V×f6 3.Ž×a7#, o po 1...g5 2.Bf5 gresia neatremiamas - 3.Bd6#.
