Florencija Naitingeil (Florence Nightingale, /ˈnaɪtɪŋɡeɪl/, 1820 m. gegužės 12 d. – 1910 m. rugpjūčio 13 d.) – anglų socialinė reformatorė, statistikė, profesionaliosios slaugos pradininkė ir rašytoja. Naitingeil išgarsėjo dirbdama slaugytojų vadove ir instruktore Krymo karo metu, per kurį ji organizavo sužeistų kareivių priežiūrą Konstantinopolyje.[2] Ji žymiai sumažino mirtingumą gerindama higienos ir maitinimo kokybę. Naitingeil pakėlė slaugytojų prestižą, tapo Viktorijos laikų kultūros ikona, praminta „Ponia su lempa“, naktimis lankiusi sužeistus kareivius.[3][4]
Nors manoma, kad tuometė žiniasklaida perdėjo Naitingeil pasiekimus per Krymo karą, kritikai sutaria dėl jos milžiniško indėlio į moderniąją slaugą.[5] 1860 m. Naitingeil Londono Šv. Tomo ligoninėje atidarė savo mokyklą ir slaugos namus, taip padėdama profesionalios slaugos pamatus. Tai buvo pirmoji pasaulietinė slaugos mokykla pasaulyje, vėliau prijungta prie Londono karališkojo koledžo.[6] Naitingeil priesaika vadinamas pažadas, kurį duoda naujos slaugytojos. Taip pat Florencijos Naitingeil garbei įsteigtas vardinis medalis, laikomas aukščiausiu tarptautiniu slaugytojos apdovanojimu (juo 1927 m. apdovanota ir medicinos sesuo lietuvė Ona Čebelytė-Jankauskienė). Per Naitingeil gimimo metines kasmet minima Tarptautinė slaugytojų diena. Jos socialinės reformos apėmė visų Didžiosios Britanijos visuomenės sluoksnių sveikatos priežiūros gerinimą, efektyvesnę kovą su žmonių badavimu Indijoje, prostituciją draudžiančio įstatymo Britų imperijoje panaikinimą. Taip pat jos iniciatyva įkurta Karališkoji sveikatos komisija.[7]
Naitingeil buvo statistikos pradininkė; ji pavaizdavo savo analizę grafinėmis figūromis, aiškiau perteikusiomis duomenis. Šiuolaikinei apskritiminei histogramai pradžią davusios poliarinės ploto diagramos autorystė priskiriama Naitingeil (dar vadinama Naitingeil rožės diagrama). Naitingeil diagrama vis dar reguliariai naudojama duomenims perteikti.
Naitingeil buvo talentinga ir įvairiapusė rašytoja. Didžioji dalis per gyvenimą parašytų ir publikuotų darbų susiję su medicinos žinių sklaida. Kai kurie jos traktatai buvo parašyti supaprastinta anglų kalba, kad juos lengvai suprastų mažiau raštingi žmonės. Ji taip pat buvo duomenų vizualizacijos pradininkė, naudojusi infografiką ir grafiškai atvaizdavusi statistinius duomenis.[5] Daugelis jos raštų, įskaitant jos plataus masto veikalus apie religiją ir misticizmą, buvo paskelbti tik po mirties.
Svarbiausiais veikalais laikomos šios knygos[7]:
- Ligoninės užrašai (Notes on Hospitals, 1859 m.),
- Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing, 1860 m.),
- Darbo klasės žmonių slaugos užrašai (Notes on Nursing for the Labouring Classes, 1861 m.)
Šaltiniai
