Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Femme fatale (iš prancūzų k. – 'mirtina moteris') – literatūrinis ir meninis archetipas: gundanti, žavinga moteris, pražudanti ją įsimylėjusius vyrus. Femme fatale tradiciškai vaizduojama kaip labai graži, seksuali, tobula flirtuotoja, apgavikė, melagė, kartais turinti nepaprastų galių (ragana, vampyrė, burtininkė). Ji sugeba lengvai pasiekti vyrų dėmesį, bet prie jų neprisiriša (arba prisiriša tik tiek, kiek jai naudinga) ir sugadina savo meilužių gyvenimą, pavyzdžiui, priverčia juos vykdyti nusikaltimus, sužlugdo karjerą, priveda prie savižudybės, nužudo pati.

Femme fatale archetipas randamas daugelyje mitologijų, Biblijoje, antikinėje literatūroje (Lilita, Salomėja, Afroditė, Medėja, Kleopatra, Fėja Morgana). Šiuolaikinėje Europos literatūroje ir mene Femme fatale motyvas atsirado XIX a., prasidėjus romantizmo erai.