Nomo teritorija beveik vien tik kalnai, pvz., pietinėje dalyje yra Timfristo kalnas (gr.Τυμφρηστός) ir Panaitoliko kalnai (gr.Παναιτωλικό).
Nomo vakaruose teka Achelojas, rytuose – Agrafiotis ir į Jonijos jūrą įtekantis Megdovas.
Evritanijos nomas yra vienas mažiausių apgyvendintų nomų Graikijoje. Jį supa:
Evritanija jau buvo gyvenama maždaug 6-5 tūkstantmečiai pr. m. e. Klasikinės antikos Graikijos laikais dabartinėje Evritanijoje gyveno evritanai.[1][2] (gr.Ευρυτάνες) Kraštas vėliau tapo Romos imperijos, dar vėliau – Bizantijos dalis. Žlugus Bizantijai tapo Epyro despotato dalimi. Dar vėliau kraštą užkariavo Osmanų imperija. Tiesa, apylinkės apie Agrafą išlaikė savo autonomiją, nes dėl sunkaus priėjimo jį buvo sunku užkariauti. Po 400 m. Evritanija tapo nepriklausomos Graikijos dalimi.