Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Labai dažna. Paprastai sugaunama 30–60 cm ilgio, 0,3–2,5 kg.
Mėgsta stovintį ar lėtai tekantį vandenį ir gilias tankiai apžėlusias vietas.
Išvaizda
Europinė lydeka
Patelės kiek didesnės už patinus. Vidutiniškai vandenyse aptinkamos 50–100 cm, kiek rečiau iki 120 cm ilgio lydekos, bet iki 150 cm ir 25 kg svorio dėl žvejybos padarinių ypatingai retos. Iki šiol daugiausiai svėrusią – 25 kg europinę lydeką, kurią oficialiai pripažįsta Sportinio žuvų gaudymo tarptautinė bendrija (International Game Fish Association), 1986 m. spalio 16 d. VokietijosGreferno (Greffern) ežere pagavo Lothar’as Louis’as.
Pagal mažiau oficialius šaltinius, yra pagauta ir didesnių europinių lydekų. Pavyzdžiui 1983 metais Vokietijoje buvo pagauta apie 30,8 kg lydeka[1].
Nugara žalsvai pilka, šonai pilkšvai žalsvi. Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas. Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai gelsva – tai lemia gyvenamoji aplinka.
Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė. Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį.
Europinė lydeka turi iki 700 labai aštrių dantų. Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai, galintys užaugti iki 2,5 cm ilgio[2].
Mityba ir medžioklė
Plėšrūnės lydekos beveik visuomet alkanos. Dažniausiai minta karpinėmis žuvimis. Didelės lydekos, kitaip negu manoma, dažniausiai gaudo menkavertes žuveles, tik kai kada pasmaguriaudamos vertingų žuvų mailiumi. Kartais pasiseka sugauti nedidelį paukštį ar jo jauniklį. Yra žinomas atvejis, kai lydeka buvo pasigavusi kregždę. Didžiąją maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių.
Lydeka turi puikų regėjimą. Dėl savybės puikiai pulti iš pasalų kartais vadinama „gėlavandeniu rykliu“. Nemėgsta medžioti atvirose vietovėse. Jos nejudėdamos tūno sąžalyne, kol žaibiškai puola pro šalį praplaukiančią žuvelę. Ilgai išbūti vietoje joms padeda nuolat judantys gerklės pelekai, plaukiojamoji pūslė ir neporiniai pelekai. Pati lydeka priešų beveik neturi.
Lydekos labai plėšrios ir tarp jų paplitęs kanibalizmas – kada suaugę individai neretai puola jaunesnes savo giminaites. Virškinimo sultys, išsiskiriančios skrandyje, gali ištirpdyti net metalą. Plačiai atvėrusi nasrus lydeka gali praryti net labai stambią žuvį. Ryjant jos stemplė labai išsitempia. Didelį grobį virškina ilgai, kartais net 3–5 dienas.
Dauginimasis
Lydekos paprastai gyvena pavieniui. Nerštas – kovą–balandį. Išnerštų kiaušinėlių kiekis priklauso nuo patelės dydžio – 10 kg lydeka gali išneršti iki 300 000 ikrų. Apvaisinti ikrai nusėda ant dugno, o po 2–3 sav. išsirita mailius.
Maždaug 10 dienų mailius minta maistingomis medžiagomis, esančiomis trynio maišelyje, vėliau planktonu. Mažiau kaip 2 cm mailius jau gali praryti karpinių žuvų lervą. Patelės subręsta 4 m., patinėliai – 2 m. Lydekos auga greitai - išsiritę iš ikro, nuo mailiaus stadijos per trejus metus lydekaitė gali priaugti iki vieno kilogramo svorio[3].
Amžius
Europinių lydekų patelės gyvena ilgiau už patinėlius – patelių normalus amžius iki 12–13 metų, o patinėliai išgyvena iki 5–6 metų.
Europinių lydekų amžiaus ilgumas priklauso ir nuo vandenų vietovių, kuriose gyvena. Anot Miller ir Kennedy duomenų, kurie buvo skelbti 1948 metų spaudoje, jų amžius (matyt patelių) KanadosSaskačevano upės aukštupyje gali siekti net iki 25 metų. Pagal suomių literatūrą, Suomijoje buvo pagauta europinė lydeka, buvusi apie 30 metų amžiaus[4].
Žūklė
Sugauta lydeka
Lietuvoje metro ilgio, 10 ir daugiau kg sveriančios žuvys – ne retenybė, tačiau dažniausiai sugaunamos iki 2,5 kg svorio ir iki 60 cm ilgio lydekos.
Yra keletas mėgėjiškos žūklės būdų gaudyti lydekas: skrituliai, spiningavimas, žūklė gyva žuvele. Skrituliais dažniausiai gaudoma ežeruose arba lėtos tėkmės upėse. Skrituliui naudojamas masalas paprastai būna gyva žuvelė, dažniausiai mažas ešeriukas, kuoja, karosiukas.
Panaudojimas
Žuvienoje yra tik 2–3 % riebalų, todėl ji tinka dietiniam maistui.
