Ernstas Barlachas (vok.Ernst Barlach, 1870 m. sausio 2 d., Vėdelis – 1938 m. spalio 24 d., Giustrovas) – XX a. Vokietijos skulptorius, grafikas ir rašytojas. Vienas reikšmingiausių ekspresionizmo skulptūroje atstovų.
Biografija
Ernst Barlach jaunystėje
Ernstas Barlachas gimė 1870 m. sausio 2 d., Vėdelyje netoli Hamburgo gydytojo šeimoje. 1888−1891 m. mokėsi Hamburgo menų ir amatų mokykloje, 1891−1895 m. studijavo Dresdeno dailės akademijoje. 1895 m. E. Barlachas persikėlė į Paryžių, mokėsi porą metų Žiuljano akademijoje. Grįžęs į Vokietiją dirbo Hamburge, Berlyne, daugiausiai su keramine skulptūra Art nouveau stiliumi. Lūžis E. Barlacho kūryboje įvyko 1906 m., kai jis iškeliavo į Rusijos imperiją aplankyti dirbančio brolio Ukrainoje. Platūs tušti laukai ir sunkiai dirbantys tvirti valstiečiai padarė didelį įspūdį E. Barlachui, pasak jo, „nuogos žmogaus būsenos tarp Dangaus ir Žemės“. Šie vaizdai padėjo E. Barlachui išvystyti galingų figūrų skulptūrą, kuria jis perteikė įvairais emocines ir dvasines žmogaus būsenas. Jo skulptūrose svarbus drabužių vaizdavimas. E. Barlachas teikė pirmenybę skulptūrų drožinėjimui iš medžio ir skulptūros, kurios buvo sukurtos iš molio ar iš bronzos, išlaikydavo bruožus, būdingus medžio drožybai. Jis yra sukūręs religinių skulptūrų.
1907 m. E. Barlachas užsitikrino finansinį stabilumą pasirašęs sutartį su Berlyno meno dileriu Paul Cassirer, kuris už pastovią metinę išmoką įsipareigojo supirkti visus skulptoriaus kūrinius. 1910 m. E. Barlachas persikėlė į Giustrovo miestelį netoli Rostoko, kur praleido beveik visą likusį gyvenimą. Jo brandusis kūrybinis stilius beveik nebesikeitė nuo to laiko. E. Barlachas kūrė medžio raižinius ir litografijas, daugiausiai iliustruodamas savo paties parašytas pjeses. Pirmoji jo pjesė „Mirusi diena“ (Der Tote Tag) buvo publikuota 1912 m. Berlyne su 27 litografijų rinkiniu. Iki 1929 m. E. Barlachas parašė dar 6 pjeses, iliustravo J. V. Gėtės, F. Šilerio ir kt. kūrinius. Pirmojo pasaulinio karo metu E. Barlachas dirbo medicinos tarnyboje, po to buvo perkeltas į pėstininkų korpusą, iš kurio atleistas dėl širdies problemų. Po karo E. Barlachas sukūrė keletą monumentų karo atminimui Magdeburge ir Hamburge. Jis buvo tapęs žymiu dailininku, 1919 m. priimtas į Berlyno akademijos narius, 1925 m. − į Miuncheno. 1924 m. apdovanotas Kleisto prizu už literatūrą. 1928 m. E. Barlachas publikavo autobiografiją. 1930 m. pažymint skulptoriaus 60-metį buvo organizuota didelė jo paroda Berlyno akademijoje.
Po 1933 m. nacionalsocialistų atėjimo į valdžią Vokietijoje, E. Barlachas buvo priskirtas „degeneraciniams menininkams“. 1937 m. 381 jo kūrinys buvo konfiskuotas ir pašalintas iš Vokietijos muziejų, keli įtraukti į „degeneracinio meno“ parodą. Tikriausiai nacistams nepatiko griežta kai kurių jo kūrinių antikarinė žinia. Ernstas Barlachas mirė 1938 m. spalio 24 d. Giustrove. Palaidotas pagal paskutinį norą šalia tėvo Ratceburge, kur praleido vaikystę. Po karo skulptoriaus reputacija Vokietijoje buvo atstatyta, išleisti pilni jo raštai ir laiškai. Įsteigti trys muziejai: Hamburge, Giustrove ir Ratceburge.
