Emilijus Andriulis (1928 m. sausio 11 d. Tytuvėnai – 1991 m. lapkričio 18 d. Vilnius) – Lietuvos gydytojas higienistas.

Gimė tarnautojų šeimoje. Mokėsi Kelmės ir Raseinių gimnazijose. Jau mokykliniais metais domėjosi medicina. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Kauno valstybinį universitetą studijuoti medicinos, tačiau studijų nebaigė. 1948 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Sunkus, nepakeliamas gyvenimas, Tėvy nės, namiškių ilgesys subrandino mintį bėgti į Lietuvą. Besislapstydamas, nemiegojęs, alkanas, sušalęs ir išsekęs jis grįžo į gimtinę, tačiau legaliai gyventi negalėjo. 1950 m. teistas už pabėgimą iš tremties, teko sėdėti Minsko, Gorkio, Kirovo, Molotovo bei kituose kalėjimuose. Po Stalino mirties išleistas iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą. Apsigyveno Krasnojarske, įsidarbino statybose pagalbiniu darbininku. Statant Krasnojarsko medicinos instituto bendrabutį, susipažino su instituto studentais, kurie įžiebė viltį tęsti medicinos studijas. 1954 m. priimtas į Krasnojarsko medicinos instituto pirmą kursą. Gyveno sunkiai, jokios paramos nebuvo, tačiau didelis noras mokytis ir užsispyrimas padėjo išgyventi. Pragyvenimui ir studijoms užsidirbdavo naktimis ir išeiginėmis dienomis pakraudamas vagonus. Tik 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą. 1965 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją, 1969 m. medicinos mokslų daktaras.^[1]

1961–1991 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, nuo 1966 m. Higienos katedros vedėjas, buvo instituto Mokslinės tarybos, Senato narys, nuo 1970 m. profesorius. Jo pastangomis 1966 m. įkurta Mokyklinės higienos katedra, vėliau buvo pavadinta Fiziologijos ir higienos katedra, dab. Sveikatos ugdymo katedra.

Svarbiausi darbai iš vaikų fizinio vystymosi antropologijos ir fiziologijos. Parašė mokomųjų priemonių.^[2]

• Vaikų ir paauglių fizinis išsivystymas, su E. Milakniene, 1964 m.
• Vaiko fiziologija ir mokyklinė higiena, vadovėlis, su V. Kvikliu, 1974 m.
• Moksleivio fiziologija ir higiena, vadovėlis, su kitais, 1994 m.