Piliakalnis įrengtas apylinkėje dominuojančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 70x30 m dydžio, 2 m aukštesne šiaurės vakarine dalimi ir viduriu. Šiaurės vakarų šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra trikampė 30x25 m dydžio terasa iškiliu viduriu. Šlaitai gana statūs, apie 20 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šiaurinėje aikštelės dalyje stovėjusio trianguliacijos bokšto. Dirvonuoja, rytiniame šlaite auga paskiri krūmeliai.
Tyrimai
1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.[1]2001 m. E. Ivanauskas aikštelėje ištyrė 8 m² dydžio plotą, aptiko daugiau kaip 60 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota keramika, titnaginiais dirbiniais. Radiniai datuojami akmens ir žalvario amžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I m. e. tūkstantmečio pradžia.[2]Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 51800 m².
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
↑Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 57 (Nr. 172)
↑Eugenijus Ivanauskas, Arūnas Strazdas. 2002. Alytaus rajono neaiškių piliakalnių žvalgomieji tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 42–44.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.100.
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.32. P.63.