Turizmas yra svarbi Egipto ekonomikos šaka. Egiptas turistus traukia savo kultūriniu paveldu, kurį paliko Senovės Egipto, romėnų, helenistinė ir islamo civilizacijos. Užsienio turistai taip pat gausiai lankosi kurortuose Sinajaus pusiasalio pietuose ir vakarinėje Raudonosios jūros pakrantėje, kurie žymūs savo maloniu klimatu, paplūdimiais ir koraliniais rifais.^[1]

Pagrindinės turistų lankomos Egipto įžymybės yra tūkstantmečių senumo monumentai, kuriais garsus Nilo slėnis. Svarbiausi jų yra piramidės ir Didysis Gizos sfinksas, Abu Simbelo šventyklos piečiau Asuano bei Karnako šventyklos kompleksas, taip pat Karalių slėnis netoli Luksoro. Kaire yra garsus Kairo muziejus ir Muhamedo Ali Pašos mečetė.

1951 m. Egipte apsilankė 100 000 turistų. Kaip svarbi ūkio šaka turizmas pradėjo vystytis nuo 1975 m., kai Egiptas supaprastino vizų režimą su beveik visomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis ir atidarė ambasadas naujose valstybės, pvz., Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje. 1976 m. turizmas buvo įtrauktas į vyriausybės penkmečio planą, 12 proc. biudžeto buvo numatyta atnaujinti valstybiniams viešbučiams, teikti paskolas privatiems viešbučiams, gerinti infrastruktūrai (įskaitant kelius, geležinkelius ir oro susisiekimą) svarbiausiuose turizmo centruose pakrantėse. 1979 m. buvo pasitelkti turizmo ekspertai ir specialistai iš Turkijos, atidaryti keli nauji koledžai svetingumo ir turizmo vadybos specialistams ruošti. Turistų srautas išaugo iki 1,8 mln. 1981 m. ir 5,5 mln. 2000 m.^[2][3] Neigiamą poveikį turizmo raidai darė terorizmas. 1997 m. Luksoro žudynėse buvo nužudyti 58 turistai iš užsienio. Turizmo sektorius nukentėjo ir po rugsėjo 11 d. atakų 2011 m., sprogdinimų Sinajuje 2004 m., 2005 m. teroristinių atakų Kaire ir Šarm el Šeiche bei sprogdinimo Dahabe 2006 m. Teroristai siekė kovoti su Mubarako režimu ir rėmėsi radikalia islamiška ideologija, pagal kurią antpuoliai prieš užsieniečius ne musulmonus yra sveikintini.

Daugiausia turistų Egipte apsilankė 2010 m. – 14,7 mln.^[4][3] 2010 m. gauta ir daugiausia pajamų iš turizmo – 12,5 mlrd.$^[2]. Turizmo sektoriuje tiesiogiai ir netiesiogiai dirbo 3,7 mln. gyventojų, t. y. 15,5% visų dirbančiųjų.^[5]

Po Egipto revoliucijos 2011 m. turizmas sumenko. Dėl neramumų šalyje užsienio turistų skaičius 2011 m. sumažėjo apie 37%, iš viso 2011 m. Egipte apsilankė 9 mln. turistų. Tai neigimai paveikė visas sritis nuo apgyvendinimo iki automobilių nuomos, oro transporto, sveikatinimo paslaugų ir turistų pramogų industrijos. Turizmo operatoriai siekdami susigrąžinti turistus įvedė dideles nuolaidas, žemos kainos išliko ir 2012 m. pradžioje.^[6] 2013 m. Egipte apsilankė 9,5 mln. turistų, o pajamos iš turizmo krito iki 5,9 mlrd. $^[2]

2014 m. pirmoje pusėje turistų skaičius ir pajamos iš turizmo lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. sumažėjo dar 25 %.^[7][8] Labiausiai sumažėjo turistų didžiuosiuose Egipto miestuose - Kaire, Aleksandrijoje, taip pat Luksore. Po kovotojų išpuolių Sinajaus pusiasalyje keletas Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, dėl nestabilios politinės ir saugumo padėties nerekomendavo vykti į didžiuosius Egipto miestus, Nilo deltą ir Sinajaus kurortus (įskaitant Šarm el Šeichą).^[9][10] Po 2014 m. gegužės mėn. vykusių prezidento rinkimų politinė ir saugumo situacija stabilizavosi. Šiuo metu Lietuvos URM rekomendacijos yra sušvelnintos ir nerekomenduojama vykti tik į didžiuosius miestus, Nilo deltą, Vakarų dykumą ir Šiaurės Sinajaus provinciją, tuo tarpu vykstantiems į Raudonosios jūros kurortus patariama būti atsargiais.^[11] Panašiai rekomendacijas keliautojams sušvelnino ir kitos šalys, tarp jų ir Jungtinė Karalystė, Belgija, Vokietija ir Italija.^[12] Dėl to nuo 2014 m. antrosios pusės turizmo sektorius Egipte pradėjo atsigauti, padaugėjo turistų ir labiausiai nuo krizės nukentėjusiame Kaire.^[13]

Užsieniečiai, išskyrus kelių Vidurio Rytų valstybių piliečius, keliaudami turi turėti pasus ir vizas. Vykstantiems per šalį tranzitu, lėktuvu ar laivu, vizų nereikia. Afrikos šalių piliečiai turi pateikti pažymas dėl skiepų nuo choleros ir geltonojo drugio.^[1] Nuo 2015 m. gegužės 15 d. užsienio piliečiai nebegalės gauti vizų atvykę į šalį oro uostuose.^[11]

Egipte yra devyni tarptautiniai oro uostai, kurie aptarnauja visus didžiuosius šalies miestus. Į šiaurės rytus nuo Kairo yra pagrindinis Egipto oro uostas – Tarptautinis Kairo oro uostas. Trys oro uosto terminalai priima lėktuvus iš visų didžiųjų pasaulio miestų Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Kairą iš oro uosto galima pasiekti autobusu, taip pat už protingą kainą į miestą ir jo viešbučius veža taksi.

Centriniame Egipte esantis Luksoro oro uostas aptarnauja Nilo slėnį ir yra patogus tiems, kurie lanko turistų mėgiamas vietoves regione. Į šį oro uostą skraido lėktuvai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos, Italijos ir Turkijos. Du atnaujinti terminalai aptarnauja tarptautinius ir vietinius skrydžius, jame veikia keli Egipto vežėjai, įskaitant Air Cairo ir Egypt Air. Oro uostas yra netoli miesto centro, jį pasiekti galima reisiniais autobusais ir taksi.

Tarptautiniai oro uostai taip pat yra šalia Raudonosios jūros pakrantės kurortų Hurgados, Šarm el Šeicho, Tabos, Marsa Alamo.^[14]

Egipto geležinkeliai sudaro keleivinio transporto Egipte pagrindą ir perveža 800 mln. keleivių per metus.^[15] Traukiniai su oro kondicionavimu paprastai turi pirmos ir antros klasės vietas, o nekondicionuojami antros ir trečios klasės vietas. Didžioji geležinkelių tinklo dalis jungia tankiai gyvenamas Nilo deltos vietoves su Kairu ir Aleksandrija.

Aleksandrijos-Kairo-Luksoro-Asuano linija kasdien į abi puses važiuoja kondicionuojami miegamieji traukiniai. Ši linija ypač patraukli turistams, nes jie gali praleisti naktį traukinyje, kol jis važiuoja nuo Kairo iki Luksoro. Prabangus ekspresas taip pat jungia Kairą su Mersa Matruhu važiuojant link Libijos sienos.

Egipto valiuta yra Egipto svaras, paprastai trumpinamas kaip EGP, LE arba L.E. Viena šimtoji svaro yra piastra. Egipto svečiams nėra ribojamas atsivežamas valiutos kiekis, tačiau pervežamos Egipto valiutos kiekis neturėtų viršyti 5000 Egipto svarų.^[16][17]

Pagrindinis straipsnis – Egipto klimatas.

Egiptas yra viena karščiausių ir labiausiai saulėtų pasaulio šalių. Išskyrus nedidelį teritorijos ruožą palei Viduržemio jūros pakrantę, Egiptui, kurio beveik visą teritoriją užima Sachara, būdingas dykuminis klimatas. Viduržemio jūros pakrantėje iškrenta 100-200 mm kritulių per metus. Centrinėje ir pietinėje Egipto dalyje gali nelyti ištisus metus.

Pagrindinis Egipto turistinis sezonas yra nuo spalio vidurio iki gegužės. Nuo gegužės iki spalio oro temperatūra yra labai aukšta, ypač Luksore ir pietinėje šalies dalyje. Žiemos metu pietiniame Egipte paprastai šilta, tačiau naktį temperatūra staigiai krenta ir naktys dykumoje gali būti gana šaltos. Vasarą pietų Egipte labai karšta, tačiau dėl nedidelio oro drėgnumo karštis lengviau pakeliamas.^[18]