Edvardas Lenkauskis-Lenkauskas (1903 m. kovo 18 d. Skaudaliuose, Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1942 m. rugpjūčio 28 d. Sverdlovske, RTFSR) – Lietuvos teisininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Mokėsi Salantų pradinėje mokykloje, Skuodo progimnazijoje, Kauno Tumėno suaugusiųjų gimnazijoje. 1920–1921 m. tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Už tai jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio vardas ir apdovanojimas.[1]
Studijavo teisę Lietuvos universiteto Teisės fakultete. Drauge su bendraminčiais įsteigė akademinio žemaičių jaunimo korporaciją „Samogitia“. Baigęs mokslus gyveno Kaune. Dirbo valstybės kontrolės revizoriumi Susisiekimo ministerijoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausiosios valdybos reikalų vedėjas, Lietuvos tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos centro valdybos narys. 1932–1934 m. redagavo jaunalietuvių leidinį „Jaunoji karta“.[2] 1935 m. už nuopelnus jaunalietuviams apdovanotas II laipsnio Trijų Liepsnų žymeniu.
1941 m. birželio 14 d. kartu su žmona Elena ir šešiamete dukrele Aldona buvo suimtas ir išvežtas į Sevurallagą, Garių rajonas, Sverdlovsko sritis (Rusija). SSRS Vidaus reikalų liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 1942 m. birželio 27 d. nuteistas mirti. Sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 28 d. Sverdlovsko kalėjime.[3]
Žmona su dukra ištremtos į Svetloozerskojė, Srostkų rajonas, Altajaus kraštas.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvių enciklopedija, t. 14. Bostonas, 1958. – 392 psl.
- ↑ Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai. – Čikaga, 1988. – 80-81 psl.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, t. 1 (A-Ž), 1939–1941. – Vilnius, 1999. – 493 psl.
- Julius Kanarskas. Visuomenės veikėjas, žurnalistas Edvardas Lenkauskis. – Kretinga: Švyturys, 1992, spal. 14
- Julius Kanarskas. Studėntu kuorpuoracėjės „Samogitia“ steigies. – A mon sakaa? 1992, nr. 6, p. 1