Aparatas paleistas raketos-nešėjos „Vega“ pagalba su kitais dviem palydovais - Europos „Proba V“ ir Vietnamo VNREDSat-1A 2 val. 6 min. Grinvičo (5 val. 6 min. Lietuvos) laiku, pasiekė orbitą apie 4 val. 6 min. (7 val. 6 min.), o Estijoje virš horizonto pirmąkart pakilo 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Misijos tikslai
Palydovo sandara
Misija siekiama išbandyti saulės baterijų 10 m „Hoytether“ elementą (elektrinę burę),[3] jo galią, jungtį, padaryti jo nuotraukas, taip pat fotografuoti Žemę. Saulės vėjo burė, išrasta Suomijos meteorologijos instituto mokslininko Pekkos Janhuneno. Elektrinė burė yra naujo tipo kosminis variklis, kuris judėjimo momentą sukuriamas naudojant nuo Saulės sklindantį elektringųjų dalelių srautą. Manoma, jog tokios burės ateityje galės būti naudojamos tarpplanetiniams skrydžiams, taip pat aparatuose, kurie rinktų Žemės orbitoje skriejančias kosmines šiukšles.
Palydovo įranga buvo sukurta bendradarbiaujant su Suomijos meteorologijos institutu ir Vokietijos kosmoso centru (DLR). Estijos universitetų studentai yra atsakingi už palydovo tyrimų specializacijos parinkimą, projekto finansavimo šaltinių paiešką bei formalumų, susijusių su palydovo iškėlimu į orbitą, tvarkymą. Universitetų mokslininkai atlieka stebėtojų ir konsultantų pareigas. Tikimasi ateityje vystyti Estijos kosmoso ir aukštųjų technologijų pramonę, skleisti kosminių technologijų pažinimo idėjas. Projektu taip pat siekiama įrodyti, kad estų specialistai gali dalyvauti kosmoso tyrimuose.
Istorija
Sovietmečiu Estijoje buvo gaminami kai kurie kosminiuose laivuose naudojami prietaisai, tačiau per paskutiniuosius 15 metų jokios pažangos šioje srityje nebuvo pasiekta. Estijos studentų palydovo projektas prasidėjo 2008 m. Tartu universitete pagal tam reikalui sukurtą Mokslo ir švietimo bendradarbiavimo programą „ESTCUBE“, kurios tikslas – vystyti kosmines technologijas, inžinerijos ir matematikos disciplinas, suteikiant studentams, be teorijos, praktinių įgūdžių.
