Jauna našlė Česira, Romoje turinti nedidelę krautuvėlę, nusprendžia išvažiuoti iš Romos, nes miestas nuolatos bombarduojamas. Kartu su dukra ji sėda į traukinį, kad pasiektų Čiočarą – provincijos miestelį, iš kurio ji pati kilusi. Čia jos tikisi sulaukti karo pabaigos kartu su kitais, besislepiančiais nuo karo baisumų, tarp kurių ir jaunas intelektualas Mikelė. Kaimą pasiekusi žinia apie Musolinio suėmimą pažadina viltį, kad karas greitai baigsis, tačiau pabaiga dar toli, trūksta maisto ir visi stengiasi bet kokiais būdais prasimaitinti. Mikelė palaipsniui susižavi Česira, tačiau ši rūpinasi tik savo dukterimi. Kaimelyje pasirodo dezertyravę vokiečiai, kurie nori pereiti kalnus ir kaip vedlį prievarta išsiveda Mikelę.

Pasirodžius amerikiečiams, žmonės negali atsidžiaugti ir Česira su dukterimi nusprendžia grįžti į Romą. Jos apsistoja apgriuvusioje bažnyčioje, kur užpuola ir abi išprievartauja sąjungininkų pusėje kariaujantys išvaduotojai turkai. Rozetai kuriam laikui pakrinka nervai, tačiau abi moterys toliau tęsia kelionę namo. Duktė vis labiau ima priešgyniauti ją paniškai ginančiai motinai, tačiau jas vėl suvienija sielvartas dėl žinios apie Mikelės mirtį...