Dusunų kalba Boros Dusun
Kalbama	Malaizija (Sabahas)
Kalbančiųjų skaičius	260 tūkst.[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	austroneziečių  malajų-polineziečių   šiaurės Borneo    pietvakarių Sabaho     dusuninės       dusunų
Rašto sistemos	lotynų raštas
Oficialus statusas
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-3	dtp
Vikipedija Dusunų kalba

Dusunų kalba (Boros Dusun) – austroneziečių šeimai, malajų-polineziečių grupei priklausanti kalba, vartojama Malaizijoje, Sabaho valstijoje gyvenančių dusunų ir kadazanų. Kalbančiųjų skaičius – apie 260 tūkst. žmonių.

Dusunų bei kadazanų kalbomis vadinama grupė artimų tarmių. Kaip dusunų kalba įvardijama vidurio dusunų kalba. Jai labai gimininga pakrantės kadazanų kalba, taip pat giminingų tautų (kvidžau, paparų, rytų kadazanų, Kliaso upės kadazanų ir kt.) kalbos. XX a. pab. išskirtos 4 dusunų kalbos tarmės: vidurio dusunų, pakrantės kadazanų, Suguto kadazanų ir Kvala Monsoko dusunų.^[2] 1995 m. Bundu ir Livano slėnio tarmės pasirinktos standartizuotai kadazanų-dusunų kalbai sukurti. Šiam procesui įsteigta Sabaho kadazanų-dusunų kultūros asociacija.

Dusunų kalbos vartotojai daugiausia gyvena Ranau, Tambunano, Penampango, Paparo, Tuarano rajonuose, Beludo mieste ir Kota Kinabalu priemiesčiuose.^[2]

Nuo XX a. pab. daug kadazanų ir dusunų pereina prie malajų kalbos. Sabaho valdžia, siekdama sulėtinti šį procesą, dusunų kalbos moko mokyklose, taip at siekiama šiai kalbai suteikti oficialų statusą.^[3]