1954 m. Dusia taip užšalo, kad jos ledo storis siekė 78 cm.[2]
Geografija
Plotas 2334 ha, trečias pagal dydį Lietuvos ežeras. Ilgis iš vakarų į pietryčius 8,4 km, didžiausias plotis 4,1 km. Ežero šiauriniame gale yra siaura Kojos įlanka. Paviršiaus altitudė 106,4 m. Didžiausias gylis 32,6 m ežero vidurinėje dalyje, vidutinis gylis 15,4 m. Ežeras užima ledo luisto daubos vakarinę dalį, be Dusios šioje dauboje susidarė Metelio ir Obelijos ežerai.
Baseino plotas 107,8 km². Kranto linijos ilgis 21,6 km.[1] Krantai daugiausia žemi, lėkšti, su terasomis, smėlingi, tik vakariniai ir šiaurės vakarų krantai aukšti, priemolingi. Dusią supa daugiausia dirbami laukai, pietrytiniame krante tarp Dusios ir Metelio auga pušynas (Bijotų miškas), šiaurės rytiniame krante – mišrusis miškas (Rinkoto miškas), o šiaurės vakariniame krante – pievos. Ežero šiaurinėje dalyje, netoli Kojos įlankos, yra 0,05 ha sala.
Įteka Sutrė (pietuose, iš Babrų ežero), Šventupė (pietvakariuose, iš Šventežerio), Pryga (šiaurės vakaruose). Iš Kojos įlankos į Simno ežerą išteka Spernia, prie ištakos 1972 m. įrengtas šliuzas reguliatorius, ežero vandens lygis pakeltas apie 0,4 m. Pratakumas 6 %. Pakrantėje yra platus, 50–200 m pločio smėlingas atabradas, jis užima apie 12 % viso ežero ploto. Giliau dugne – įvairus molis ir dumblas, smėlinga ir dumblinga gėlavandenė klintis. Dugno nuosėdų storis 7,6 m.
Dusia priklauso labai lėtos vandens apykaitos ežerų grupei, vanduo atsinaujina kas 15 m. Augalų daugiausia Kojos įlankoje, jos pakraščiuose ištisinę juostą sudaro meldai ir nendrės, dugną dengia maurabraginiai dumbliai, plūdės, plunksnalapės, elodėjos, aštriai. Iš viso ežere auga 57 rūšių augalai.
Visas Dusios ežeras – Dusios hidrografinis draustinis (vidinis Metelių regioninio parko draustinis). Plotas – 23,46 km². Įsteigtas 1995 m., siekiant išsaugoti didžiausią Pietų Lietuvos ežerą su jame gyvenančiomis žuvų rūšimis, didele maurabragių dumblių įvairove, plačiais ir smėlėtais atabradais pietrytinėje pakrantėje, paukščių perėjimo, maitinimosi ir priešmigracinių santalkų vietomis.[3]
Etimologija
Ežerėvardis Dusia siejamas su žodžiu dusti („stigti oro, švinkti, trokšti, ilsti“) arba jo vediniais dausos, dausa („rojus, šiltas tolimas kraštas“), dausingas („vėjuotas, vėsus“), latv.dusa („ramybė, snaudulys, miegas“).[4]