Duobelės pilis – pilis Bėrzės upės dešiniajame krante, 15 m aukščio Duobelės piliakalnyje.
Istorija
Pirmąkart Duobelė dokumentuose paminėta 1254 m. XIII a. šioje vietoje buvo įtvirtinta žiemgalių pilis. Tuo metu Duobelės apylinkėje vyko įnirtingos kovos su vokiečių kryžiuočiais. Žiemgaliai labai priešinosi vokiečiams, kurie nepajėgė pilies užimti. Kai visa vietovė praktiškai buvo suniokota, žiemgaliai patys savo pilį 1289 m. sudegino ir nenugalėti pasitraukė link Lietuvos.
Reikia pridurti, kad Duobelės pilis nuo 1279 iki 1289 m. išlaikė šešias Livonijos ordino apsiaustis ir nebuvo užimta.
Nuo 1335 iki 1347 m. ordinas sudegintosios žiemgalių pilies vietoje statė mūrinę pilį, apie kurią kūrėsi amatininkų ir pirklių gyvenvietė.
1579, 1613, ir 1628 m. – pilyje priimami Kuržemės landtagai.
Keliuose istoriniuose šaltiniuose minimi įdomūs faktai apie istorinius procesus, kurie susiję su ordino pilimi. 1621(1620) ir 1625 m. Duobelę apsupo ir užėmė Gustavo Adolfo kariuomenė.
Nuo 1643 iki 1649 m. pilyje apsigyveno hercogo Fridricho našlė Elizabetė Magdelana su įsūniu princu Jekabu (vėliau hercogas Jekabas). 1658 m. hercogas Jekabas pilį atidavė švedams. Tais pačiais metais kuršiai kartu su lenkais pilį atkariavo, bet neišlaikė ir buvo iš naujo išvaryti.
1660 m. po Olivos taikos sutarties hercogas atgavo žemes Žiemgaloje ir pilį. Hercogo Jekabo laikais buvo pastatytas papildomas pastatas prie pilies rytinės sienos, tačiau pilies įtvirtinimai nebuvo atnaujinti, ir pilis pamažu virto griuvėsiais.
1701 m. pilį vėl užėmė švedai ir pilyje 6 dienas buvo Švedijos karalius Karolis XII. Karo metu miestas ir pilis buvo stipriai nuniokoti. XVIII a. pirmąjį ketvirtį Duobelėje ir jos apylinkėje siautė maras, kuris gerokai sumažino gyventojų skaičių.
Pilyje gyventa iki 1736 m., kai jai įgriuvo stogas.
1870 m. birželio 24 d. prie Duobelės pilies griuvėsių įvyko Kuržemės regiono dainų šventė – viena iš pirmųjų Latvijoje, nes pirmoji visuotinė dainų šventė įvyko tik 1873 m.
