Tuo metu Didieji Grįžulo ratai rodo tiesiai į pietus, kas simbolizuoja vyriškosios (Jang) energijos pilnatvę. Kadangi kinų zodiako arklys žymi pietų pusę, iš to ir kilo šventės pavadinimas – tikrasis arklys.
Švenčiama kinų mėnulio kalendoriaus penktojo mėnesio penktąją dieną (pagal Grigaliaus kalendorių – birželio pradžioje), ir dėl to dar vadinama dvigubo penketo diena. Vakaruose žinoma „Drakono valčių šventės“ pavadinimu, nes būdinga šiai šventei pramoga – lenktynės drakonais puoštomis valtimis.
Kilmė
Ankstyviausia šventės, esančios vasaros pradžioje, tradicija susijusi su žiemkenčių derliaus nuėmimu. Kai kurie autoriai ją sieja su ritualais, siekusiais pašalinti kenkėjus, augalų ligas, arba su aukomis drakonui.
Ilgainiui ši tradicija susiliejo su Čiu Juanio legenda. Todėl dabar šventė skirta paminėti kinų poetui Čiu Juaniui (Qu Yuan, apie 340–278 m. pr. m. e.), kuris nusiskandino upėje, protestuodamas prieš Ču valstybėje klestėjusią korupciją. Žmonės pradėjo į upę mėtyti maistą žuvims, kad šios paliktų Čiu Juanio kūną ramybėje. Žuvis baidė ir mušdami būgnus pailgose, drakonų galvomis puoštose valtyse („drakono valtyse“ – 龍舟/龍船; supapr.: 龙舟/龙船; lóngzhōu, lóngchuán). Kitoje legendos versijoje teigiama, kad valtimis žmonės puolė gaudyti Čiu Juanio kūno.
Kinijoje per Duan-u šventę rengiamos lenktynės drakono valtimis, valgomi į bambukų lapus suvynioti piramidės formos ryžių pyragėliai „dzongdzi“ (zongzi). Daugybė ritualų siekia pašalinti blogį, ligas ir kenkėjus.
Drakono valčių šventė yra paminėta ir su ja susijusios tradicijos yra aprašytos viename iš keturių klasikinių romanų kinų literatūroje – „Kelionė į Vakarus“ (69 skirsnis):
Prieš trejus metus Drakono valčių šventės metu mūsų žmonos ir mes visi susirinkome mūsų sodo Granatiniame Paviljone, pjaustėme ryžių pyragėlius, pritvirtinome kietį prie rūbų, gėrėme vyną, padarytą iš ajero ir realgaro, žiūrėjome drakono valčių lenktynes.[1]
Išvyniotas dzongdzi
Nuo Kinijos Respublikos įkūrimo šventė buvo pripažįstama kaip nedarbo diena ir vadinta Poeto diena. Ji yra viena svarbesnių švenčių Taivane. KLR, tuo tarpu, nuo 1949 m. šventė buvo uždrausta kaip religinė. 2005 m. pradėjus atgaivinti tradicines kinų šventes, 2008 m. pirmą kartą po ilgos pertraukos vėl minėta valstybiniu mastu.
Vietname šventė vadinama Đoan Ngọ ir švenčiama valgant ryžių pyragėlius Bánh tro bei geriant gličiųjų ryžių degtinę. Čia šventė dar siejama su vietnamiečių promotės Au Ko mirties diena.
Korėja
Korėjoje šventė vadinama Dano (arba Surit-nal). Valgoma daug žalių augalų, tikint gydomąja galia. Tradiciniai pyragaičiai yra surichitteok ir ssuktteok. Tarp moterų šia dieną paplitęs supimasis, o vyrai kaunasi tradicinėse korėjietiškose imtynėse – ssireum. Viena iš šios šventės atmainų buvo paskelbta nematerialiuoju pasaulio paveldu.
Ši tradicinė šventė įtakojo tai, kad gegužės 05 d. paskelbta vaikų diena ir yra nedarbo diena. Tačiau Dano švenčiama pagal tradicinį, o vaikų diena – pagal vakarietišką kalendorių.
Japonija
Į Japoniją šventės (čia vadinamos tango) tradicijos atėjo iš Kinijos VII a., o XVII a. ši šventė tapo viena penkių svarbiausių metų švenčių, pripažinta kaip sekku. Kadangi šventė buvo skirta garbinti vyriškumą, ji buvo susieta su kinų legenda apie karpį, kuris turi užplaukti kriokliu aukštyn, kad taptų drakonu. Dėl to kaip svarbus šventės atributas paplito koinobori tradicija: namai puošiami medžiaginiais plėvėsuojančiais karpiais. Taip pat per šią šventę eksponuojami šeimos ginklai, šarvai. Svarbus šventės personažas yra Kintaro, tapatinamas su drąsiu Heian laikotarpio samurajumi. Per šventę valgomi ryžių pyragėliai, apvynioti ąžuolo lapais – kashiwamochi.
Šventė Japonijoje švenčiama ne pagal tradicinį, bet pagal Grigaliaus kalendorių ir nuo 1948 m. pripažinta valstybine nedarbo diena, dar vadinama „Vaikų diena“ (Kodomo-no-hi).
