Tegul funkcija apibrėžta intervale . Šis intervalas suskaidomas tokiu būdu:
Gautų intervalų ilgiai žymimi . Jų iš viso yra . Ilgiausio gabaliuko ilgis žymimas .
Toks intervalo skaidinys vadinamas . Apibrėžiami tokie taškai:
T. y., kiekviename intervalo skaidinio gabaliuke surandama mažiausia funkcijos reikšmė.
Sudaroma tokia suma:
.
Ši suma ir vadinama apatine Darbu suma, ji yra intervalo skaidinio funkcija, t. y. ji priklauso nuo to, kokiu būdu skaidomas intervalas .
Geometrinė apatinės Darbu sumos prasmė yra stačiakampių, besiremiančių į kreivinę trapeciją iš apačios, plotų suma. Šių stačiakampių pločiai priklauso nuo to, kaip skaidomas intervalas, t. y. nuo .
Viršutinė Darbu suma
Viršutinė Darbu sumą apibrėžiama labai panašiai. Intervalas skaidomas tokiu pat būdu ir pasirenkami tokie taškai:
T.y. didžiausias funkcijos reikšmes kiekviename intervalo gabaliuke.
Analogiškai sudaroma suma
.
Ši suma irgi priklauso nuo intervalo skaidymo būdo . Geometriškai ji yra kreivinę trapeciją iš viršaus ribojančių stačiakampių plotų suma.
Darbu sumų savybės
Abi Darbu sumos pasižymi tokiomis savybėmis:
, t. y., kad ir kaip bebūtų skaidomas intervalas, viršutinė suma visada bus ne mažesnė už apatinę.
Pridėjus naujus skaidymo taškus prie esamo skaidinio, apatinė Darbu suma gali tik padidėti, o viršutinė – tik sumažėti.
Šios savybės yra akivaizdžios geometriškai.
Apibrėžiami ir tokie dydžiai:
– didžiausia įmanoma apatinė Darbu suma.
– mažiausia įmanoma viršutinė Darbu suma.
Šie dydžiai pasižymi tokiomis savybėmis:
ir , t. y. gabaliukų ilgiams be galo mažėjant, atitinkamos sumos pasiekia savo mažiausią ir didžiausią įmanomas vertes.