Danutė Einikienė-Dovydėnaitė (g. 1926 m. spalio 13 d. Ramygaloje, Panevėžio raj.) – choro dirigentė ir pedagogė.

Tėvas Romualdas Dovydėnas (1896–1946), vargonininkas ir chorvedys, buvo baigęs Klaipėdos konservatoriją, vargonininkavo Čedasuose, Palėvenėje ir Ramygaloje. Chorus parengdavo dainų šventėms Kaune ir Klaipėdoje. 1945 m. bolševikų ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Jo dukterys Danutė ir Dalia tapo muzikos pedagogėmis ir chorvedėmis.

Danutė, baigusi Ramygalos gimnaziją, 1946 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir muzikos mokyklą. Atidarius Vilniuje konservatoriją, daugiau muzikoje pažengę moksleiviai tapo studentais. 1947–1952 m. Danutė choro dirigavimą studijavo Vilniaus ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. V. Žiliaus, doc. A. Budriūno ir doc. K. Kavecko klasės). Studijuodama vadovavo Vilniaus miesto vokaliniams ansambliams ir Miškų technikumo vyrų chorui.

1952–1954 m. Šiaulių muzikos mokyklos choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkė, dėstytoja ir moksleivių choro studijos vadovė. 1954–1984 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja, kurį laiką buvo moksleivių choro studijos chormeisterė, Vilniaus kultūros mokyklos ir Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros dėstytoja. Per 32 pedagoginio darbo metus mokyklose išugdė daugiau kaip 80 jaunųjų chorvedžių, buvo Šiaulių miesto dainų švenčių dirigentė ir 1960 m. respublikinės dainų šventės konsultantė.

Sesuo Dalia Dovydėnaitė-Vilbrantienė taip pat kvalifikuota chorvedė ir pedagogė – ilgametė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytoja.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.