Danuta Szaflarska gimė 1915 m. Lenkijoje. Tuo metu bovo populiari H. Senkevičiaus knygelė „Kryžiuočiai“, iš kurios paimtas ir jai duotas lietuviškas Danutės vardas. 1939 m. pabaigė Varšuvos teatro institutą (Państwowy Instytut Sztuki Teatralnej). Vėliau iki 1941 m. vaidino Vilniuje Lenkų teatre (Teatr na Pohulance) J. Basanavičiaus gatvėje. Vėliau išvyko atgal į Lenkiją, dirbo daugelyje teatrų, filmavosi.
2007 m. už vaidmenį filme „Laikas mirti“ (Pora umierać) gavo apdovanojimą už geriausią vaidmenį[1]. Anksčiau gavusi apdovanojimų už geriausią antraplanį vaidmenį (1991 ir 1993 m.), taip pat pripažinta viena geriausių XX amžiaus lenkų kino aktorių.[2]
Gyvendama Vilniuje pramoko lietuviškai. Teigiamai atsiliepia apie Vilniaus žydus, kurie buvo vieni didžiausių teatro gerbėjų ir mėgstamiems aktoriams savo parduotuvėse duodavo nuolaidų. Matė, kaip iš N. Vilnios geležinkelio stoties buvo tremiami į Sibirą žmonės.[3] Ji prisiminė, kad Vilniuje, kur ji turėjo net 19 premjerų tuo metu buvo daugiau galimybių vaidinti, nei Varšuvoje.[4] Mokėjo parodijuoti vilnietišką akcentą. Daugiau Vilniuje niekada nebesilankė.
.jpg)