Dangaus šventykla arba Rojaus šventykla (kin. 天壇, pinyin: Tiāntán) – šventovių kompleksas pietrytinėje Pekino miesto centro dalyje. Šventykloje lankydavosi Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriai, metinių apeigų metu prašydami gero derliaus. Laikoma daoistų šventykla.[1]
Istorija
Šventyklos kompleksas pastatytas 1406–1420 m. laikotarpyje, valdant imperatoriui Jonglė, kuris taip pat pastatė ir Uždraustąjį miestą. XVI a. valdant imperatoriui Dziadzingui, kompleksas buvo išplėstas ir pavadintas Dangaus šventykla. Imperatorius Dziadzingas taip pat Pekine pastatė dar tris žymias šventyklas, Saulės šventyklą (日壇) rytuose, Žemės šventyklą (地壇) šiaurėje ir Mėnulio šventyklą (月壇) vakaruose. Dangaus šventykla buvo renovuota XVIII a., valdant imperatoriui Čianlongui (Qianlong). Dėl valstybės biudžeto sumažėjimo, tai buvo paskutiniai didelio masto šventyklos komplekso renovacijos darbai imperijos laikais.
Antrojo opijaus karo metu šventyklą užėmė anglų ir prancūzų kariai. 1900 m. Boksininkų sukilimo metu Aštuonių tautų aljansas užėmė šventyklos kompleksą ir įrengė trumpalaikę karinių pajėgų vadavietę, kuri išsilaikė vienerius metus. Tuo laikotarpiu šventykla buvo sudarkyta, apgadinti komplekso pastatai bei sodas. Taip pat buvo pagrobta keletas artefaktų. Žlungant Čingų dinastijai, šventyklos kompleksas liko apleistas. Dėl to vėlesniais metais sugriuvo keletas salių.[2]
1914 m. Kinijos Respublikos prezidentas Juan Šikai šventykloje atliko Mingų maldos apeigas, norėdamas pasiskelbti Kinijos imperatoriumi. 1918 m. šventyklos kompleksas pertvarkytas į parką ir pirmą kartą atidarytas visuomenei.