Danšujus išsidėstęs Sinbėjaus šiaurės vakarinėje dalyje. Rajono teritorija teka Danšujaus upė.
Istorija
Pirmieji teritorijoje įsikūrė ketagalanai, viena iš Taivano aborigenų genčių. Nuo 1629 iki 1641 m. Danšujus buvo okupuotas ispanų, kurie regione siekė konkuruoti su olandais ir portugalais. Jie čia 1629 m. pastatė Santo Domingo fortą, kuris tebėra miesto turistų traukos centru. Ispanai taip pat vykdė prekybą su Kinija ir Japonija.
1641 m. ispanus išvijo olandai, kurie čia įkūrė savo fortą, pavadintą Antonijaus fortu. Olandai skatino į vietovę iš žemyninės Kinijos keltis hanius, taip pat plėtė prekybą siera, kailiais ir kitais vietiniais ištekliais.
1661 m. olandus iš Taivano išvijo Dženg Čenggongas. Galutinai olandus pasitraukti privertė nuolat puldinėję aborigenai.[1] Kadangi Tamsujus buvo arti žemyninės Kinijos ir buvo įsikūręs prie natūraliai susidariusio uosto, jis greitai tapo svarbiu žvejybos ir prekybos uostu. Čingų Kinija Tamsujuje 1808 m. įkūrė postą. 1862 m. Čingų gubernatorius atvėrė kelius tarptautinei prekybai, imta eskportuoti arbatą, kamparus, sierą, akmens anglį, opiumą ir dažus. XIX a. vid. Tamsujus tapo svarbiausiu Taivano uostu.[2]
Dar iki Taivanas atiteko japonams Tamsujaus jūrų uosto reikšmė ėmė silpti dėl Tamsujaus upėje susinešusių nuosėdų. Prie japonų Tamsujuje gyveno beveik 6000 gyventojų.[3]XX a. Tamsujų pagal krovos apimtis pralenkė Kilungas, tad vietinė bendruomenė perėjo prie žemės ūkio.
