Damoto atsiradimui įtakos turėjo Ausano, o vėliau Saabos kolonistai I tūkst. pr. m. e. pirmoje pusėje kolonizavę šį kraštą. Jie iš Azijos atnešė pažangesnę kultūrą. Nėra vieningai sutariama, kiek valstybės atsiradimui reikšmės turėjo vietinis proto-etiopinis substratas. Vieni laiko damoto tautą proto-etiopų ir saabėjų mišiniu, o kiti - saabos kultūros paveiktais proto-etiopais.
Damoto sostinė greičiausiai buvo Jeha, kurios pirmieji statiniai datuojami VIII a. pr. m. e. Joje pastatyta saabėjų stiliaus Didžioji šventykla.
Atokesnė padėtis kitų Jemeno valstybių atžvilgiu nulėmė tai, kad Damotas niekada nebuvo užkariautas ir vystėsi savarankiškai. Bet jo kultūra ir politika tikriausiai vystėsi labai priklausoma nuo Saabos. V a. pr. m. e., Pietų Arabijoje nunykus Saabai, Damotas irgi nusilpo, o jo vietoje susikūrė daug smulkių valstybėlių.
Prieš mūsų eros pradžią tame pačiame regione susiformavo Aksumo imperija, tačiau nėra iki galo aišku, kokie jo santykiai su senesniu Damotu.