Įrengtos iki 1 m aukščio kalvelėje. Stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 50 m ilgio, 20 m pločio, buvusios apjuostos lauko akmenų pylimu, kurio išlikę tik pamatiniai rieduliai.
Laidojimo žymių nesimato. Kapinėse stovi medinis monumentalus kryžius ir koplytėlė. Pakraščiuose auga lapuočiai medžiai ir krūmai.
Teritorijos plotas – 0,08 ha, perimetras – 109 m.[1]
Istorija
Kapinės oficialiai veikė XVII–XVIII a. Nuo XVII a. jose laidoti Daktarų, o XVIII a. ir Grykšių kaimo gyventojai. Po 1795 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau nuo XIX a. iki XX a. 2 dešimtmečio jose be kunigo buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, nuo epideminių ligų mirę gyventojai. Vadinamos Kapeliais, Markapiais (Maro kapeliais), Senkapiais.
Nuo seno kapinėse stovėjo keli monumentalūs, ornamentuoti kryžiai ir koplytėlė su šventųjų skulptūromis. Jiems sunykus, 1933 m. buvo pastatyta nauja koplytėlė ir kryžius. Koplytėlėje stovėjo Marijos Nekalto Prasidėjimo, Marijos Sopulingosios ir dviejų maldos pozoje klūpančių angelųskulptūrinė grupė.
Kapines juosė akmenųpylimas, kurio akmenis gyventojai panaudojo 1915 m. vokiečių sudegintoms kaimo sodyboms atstatyti.[2]
Saugotinas kultūros paveldo objektas. 1972–1984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-521).[3]
Šaltiniai
↑Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). (Kaunas), Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituo Vakarų filialas, 1983 m. – L. 92, 97
↑Julius Kanarskas. Daktarų kaimo kapinės (Kretingos apyl. ir raj.). 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 177
↑Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 250 Objektai, išbraukti iš kultūros paminklų sąrašų. Kretinga, 1985 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas