Dãvidas ap Gvìlimas (val. Dafydd ap Gwilym) – XIV a. gyvenęs valų poetas. Dažnai laikomas didingiausiu valų poetu, vadinamas „valų Petrarka“.[1][2][3]
Apie Davido ap Gvilimo gyvenimą beveik nieko nežinoma. Įprasta manyti, kad jis gimė netoli Penrin-Kocho, Lanbadarn-Vauro parapijoje Keredigione netoli Aberistvito.[1] Žinomas tyrėjas R. Geraintas Grifidas (R. Geraint Gruffydd) teigia, kad D. Gvilimas gimė maždaug 1315 m., o mirė apie 1350 m. (Grifido manymu, poetas tapo Juodosios mirties auka), tačiau kiti mokslininkai mano jį gyvenus kiek vėliau (maždaug 1320–1370 m.). D. Gvilimas buvo kilęs iš kilmingos šeimos ir todėl tikriausiai nepriklausė didikų poetams, tačiau dauguma jo šeimos narių rašė poeziją. Pasak padavimo, D. Gvilimas palaidotas Strata Floridos vienuolyne Keredigiono grafystėje, ir dabar ten jam pastatytas paminklas.[1]
Kaip poetas D. Gvilimas daugeliu ypatybių priklausė Europos kurtuazinei tradicijai (netgi esama nuomonių, kad jis yra buvęs Prancūzijoje arba Provanse), meilės lyrikai jo kūryboje tenka svarbus vaidmuo. Be to, skirtingai nuo ankstyvosios globėjų šlovinimo tradicijos, D. Gvilimo eilėse labai svarbūs asmeniniai potyriai, daug pasakojama apie paties poeto gyvenime patirtus išgyvenimus arba eilės skiriamos jo mylimiems žmonėms, pavyzdžiui, Morvid, Aberistvito pirklio žmonai.[3] Davidas ap Gvilimas itin išpopuliarino poetinę kivido formą, kuri po jo kūrybos valų poezijoje įsivyravo (dažnai ir patys didikų poetai vadinami val. Cywyddwyr).
Išnašos
