Džiuginėnų piliakalnis
Vaizdas nuo piliakalnio į rytus
Džiuginėnų piliakalnis
Koordinatės	55°59′00″ š. pl. 22°11′03.3″ r. ilg. / 55.98333°š. pl. 22.184250°r. ilg. / 55.98333; 22.184250
Vieta	Telšių rajonas
Seniūnija	Gadūnavo seniūnija
Aukštis	9-11 m
Plotas	45 x 20
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio pabaiga - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1948, 1955
Tirtas	1966 m.
Registro Nr.	A1379K /24527, 24528, 3470/ AR1193

Džiuginėnų piliakalnis – piliakalnis ir senovės gyvenvietė Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Džiuginėnų kaime, Gadūnavo seniūnija, 4 km nuo Telšių į vakarus, Durbinio kairiajame krante. Pasiekiamas plentu Telšiai – Alsėdžiai išvažiavus iš Telšių miesto, dešinėje prasidėjus kolektyviniams sodams, už didesnio kelio posūkio į dešinę pervažiavus Durbino upelį, yra kairėje į vakarus.

Piliakalnis, dar vadinamas Džiugo kalnu, yra balno pavidalo, įrengtas atskiroje kalvoje, Durbinio kairiajame krante. Jį iš vakarų, pietų ir rytų supa upelio slėnis ir pelkės. Šlaitai 9–11 m aukščio. Aikštelė 45 x 20 m dydžio, iš pietų ją juosia 1,5 m pylimas. Aikštelės rytiniame pakraštyje buvo 6 m skersmens duobė, kurioje 1967 m. rasta ankstyvosios lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Pasak padavimų, piliakalnis yra senovės žemaičių didvyrio Džiugo, kovojusio su kryžiuočiais, kapas.

Piliakalnio šiaurės rytų ir šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., 1999 m. ir 2005 m. Joje rastas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, židinių, medinio šulinio liekanos, geležinė diržo sagtis, žalvarinis žiedas, lygios ir žiestos, bangelėmis puoštos keramikos, gyvulių kaulų.^[1] 200 m į pietryčius nuo piliakalnio, už Durbinio upelio yra XI a. – XII a. Siraičių kapinynas, tyrinėtas 1956–1957 m. Kapinyne 1901 m. buvo rastas XI a. – XII a. daiktų lobis-auka ar simbolinis kapas.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1999 m. archeologai Zenonas Baubonis ir Bronius Dakanis ištyrė 18 m² plotą. Rasta 1,6 x 3 m dydžio akmenų grindinys, medinio šulinio liekanų, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, beržo tošių, molio tinko, gyvulių kaulų ir dantų, šlako. Gyvenvietė yra I tūkstantmečio antrosios pusės – II tūkstantmečio pradžios.^[2]

Aplinkiniai piliakalniai
	Alsėdžių piliakalnis 15 km	Daubarių piliakalnis 33 km Buožėnų piliakalnis 5 km	Renavo piliakalnis 24 km Gyvolių piliakalnis 31 km
	Stanelių piliakalnis 15 km Gelindėnų piliakalnis 11 km		Buišų piliakalnis 21 km Kalnėnų piliakalnis 3 km
	Stalgėnų piliakalnis 19 km Lekemės piliakalnis 18 km	Lauko Sodos piliakalnis 8 km Paplienijos piliakalnis 15 km	Getautės piliakalnis 11 km Šatrija 25 km

• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 189
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
• Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Džiuginėnų piliakalnio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 86–87.
• Tadas Daugirdas. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. Vilnius, 1994. p. 7–14.
• Dowgird T. O dwóch mogilach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła, 1889. T. III, p. 384-389.
• Liudvikas Adomas Jucevičius. Raštai. Vilnius, 1959.
• Perkowski J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrity // Gimtasai kraštas. Šiauliai. 1934. Nr. 2, p. 112–114; Nr. 3–4, p. 160–163.
• Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 77-79.
• Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 319–402.
• Vitas Valatka. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1969. p. 65–67.
• V. Valatka. Džiugo kalnas // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius, 1973 m. Nr. 8, p. 51–52.

• Lietuvos piliakalniai
• Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai