Džedefrė (Džedefra, Redžedefas, m. apie 2565 m. pr. m. e.) – trečiasis ketvirtosios Egipto faraonų dinastijos faraonas. Buvo Cheopso sūnus, motina nežinoma. Valdė apie 2573–2565 m. pr. m. e.
Džedefrė („pastovus kaip Ra“) buvo ne vyriausiosios Cheopso žmonos sūnus ir į sostą įžengė, nes tikrasis įpėdinis, princas Kavabas tikriausiai mirė anksčiau už tėvą. Gali būti, kad Džedefrė užėmė sostą jėga nužudęs Kavabą. Nesutarimus šeimoje gali rodyti Džedefrės sprendimas statyti savo piramidę Abu Roaše, atskirai nuo tėvo Gizoje. Po Džedefrės sostą užėmė jo jaunesnis pusbrolis Chefrenas, kuris grąžino karališkųjų kapų statybą į Gizą. Džedefrė vedė Kavabo našlę, netikrą seserį Heteferę II, taip apgynęs savo teisę į sostą. Turėjo antrą žmoną Kentetenką, su kuria susilaukė bent trijų sūnų: Setkos, Bakos ir Herneto, ir dviejų dukterų, vienos iš kurių vardas Nefertepė. Faraono vaikų statulų likučių rasta Abu Roaše.
Pagal Turino karalių sąrašą, valdė aštuonerius metus, nors egiptologai mano, kad galėjo valdyti 11 ar net 21 metus. Džedefrė buvo pirmasis faraonas, naudojęs (kaip savo vardo dalį) titulą „Ra sūnus“, tai rodo augantį saulės dievo Ra kulto populiarumą.
Jis tęsė statybas šiaurės kryptimi nuo Gizos, pastatė Abu Roašo piramidę, kuri dabartiniu metu yra sugriauta. Ji stovėjo apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Gizos. Kodėl Džedefrė statė piramidę atskirai nuo tėvo Didžiosios piramidės Gizoje, lieka neaišku. Kai kurie tyrinėtojai tiki, kad Džedefrė užbaigė tėvo piramidės statybas ir pripildė jo laidojimo valčių duobes provizija, nes jose rasta Džedefrės vardo inskripcijų. Faraono vardo įrašų aptikta diorito skaldyklose Nubijoje, netoli Abu Simbelo. 2004 metais prancūzų egiptologas Vasililas Dobrevas teigė, kad rado įrodymų, kad galbūt Džedefrė nurodė iškalti Sfinksą, vaizduojantį tėvo veidą.
Šaltiniai
