48°13′ š. pl. 123°33′ v. ilg. / 48.217°š. pl. 123.550°r. ilg. / 48.217; 123.550

Chuano de Fukos sąsiauris (angl. Strait of Juan de Fuca) – Ramiojo vandenyno sąsiauris, įsiterpęs tarp Šiaurės Amerikos žemyno (Olimpo pusiasalis, Vašingtono valstija) ir Vankuverio salos pietinės dalies (Britų Kolumbija). Sąsiauriu eina Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados valstybinė siena. Sąsiaurio ilgis nuo Flaterio kyšulio (ties išėjimu į vandenyną) iki Vidbio salos, nuo kurios Chuano de Fukos sąsiauris šakojasi į Haro sąsiaurį ir Pjudžet Saundo įlanką, siekia 130–160 km, plotis – 18–27 km. Sąsiaurio centrinės dalies gylis mąžta nuo 275 m ties išėjimu į atvirą vandenyną iki 90 m rytuose.^[1] Chuano de Fukos, Haro sąsiaurių ir Pjudžet Saundo įlankos sistema dar vadinama Sališo jūra.

Būdinga sudėtinga potvynių srovių sistema – į sąsiaurį iš vandenyno plūsta šiaurės krypties potvynio bangos, kurios susiduria su į vakarus srūvančiomis atoslūgio bangomis. Būdingos stiprios priekrančių potvynių–atoslūgių srovės. Be to, vyrauja stiprūs vakarų, pietvakarių vėjai.^[1]

Pagrindiniai miestai prie sąsiaurio: Viktorija (Kanada), Port Andželesas (JAV). Svarbi laivybinė arterija (praplaukia laivai į Sietlą ir Vankuverį).^[1]

Sąsiauris pavadintas Ispanijos laivyne plaukiojusio graikų kapitono Chuano de Fukos (Joanio Foko) garbei^[1] – jis 1592 m. atrado Aniano sąsiaurį, siejamą su šia vieta. Tokį pavadinimą 1787 m. suteikė britų kapitonas Čarlzas Barklis.